Naujausios
Kaltina savivaliavimu
Aldona sako įsitikinusi, kad kaimynė verčiama atidirbti. Ji pabrėžė žodį „verčiama“. Dulkiant lietui jai buvo liepta grėbti lapus kapinėse. „Etatą kapų sargui panaikino, tai žmones išnaudoja. Tik nesuprantu kodėl? Juk moteris su vyru ir vaikučiais gyvena nuosavame name, vyras dirba, jie socialinių pašalpų negauna. Ne seniūnija, bet vyriausybė skiria tuos pinigus. Tai ne kas kita, o seniūno savivaliavimas“,- įsitikinusi moteris.
Prašo paramos, nes žino teises, o pareigas?
Situaciją pakomentavo Vabalninko seniūnijos seniūnas Laimutis Braždžionis. „Kiekvienam, atidirbančiam už pašalpą ar už išmoką, yra oficiali sutartis. Neteisėtų sutarčių nėra ir negali būti“,- pabrėžė seniūnas. Jo žodžiais, „gal žmonės ir norėtų gauti iš valstybės pinigų, neatidirbdami, bet nieko nemokamo nebūna“.
„Aš paklausčiau kitaip: o kodėl gali nereikėti atidirbti? Jei imi iš valstybės, tai būk malonus ir pasitarnauk jai, kuo gali, prisidėk“,- kalbėjo L. Braždžionis.
Jei nenori grėbti lapų, duos kitų darbų
Pasak seniūno, teigti, kad seniūnija išnaudoja žmones, būtų neteisinga. „Kiekvienas atvejis – individualus, kiek valandų atidirbti nustatoma pagal žmonių skaičių šeimoje ir kitus kriterijus. Gali tekti atidirbti ir penkiasdešimt valandų ir šimtą dvidešimt valandų per trijų mėnesių laikotarpį. Šimtas dvidešimt valandų – tai maksimumas. Bet ar jūs suprantate, kad tas šimtas dvidešimt valandų – juokas? Viena gera darbo savaitė per mėnesį – nuo pirmadienio iki penktadienio po aštuonias valandas. Bet seniūnija neliepia dirbti visą darbo dieną. Darbo krūvį galima paskirstyti taip, kad žmogui būtų patogiau. Šiuo atveju, moterys lapus grėbia iki pietų ir nematau nieko blogo, kad mamytė iki pietų pagrėbia, tada grįžta namo ir gali virti vaikams pietus“,- teigė L. Braždžionis. Jis pastebėjo, kad seniūnijoje yra ir kitų darbų, tad, jeigu lapų grėbimas netenkina, galima susitarti dėl kito darbo, pavyzdžiui, šiukšlių rinkimo viešosiose erdvėse, renginiuose ir t.t.
Ir vėl smarkiai perdėta...
Pasak seniūno, seniūnija niekad neturėjo nei kapinių sargų, nei kapinių prižiūrėtojų. „Jie vadinasi darbininkais. Keli dar yra, vietoje gyvenantys. Kitose seniūnijose jų nebėra, išnyks ir pas mus toks etatas“,- tvirtino pašnekovas.
Beje, neseniai redakciją pasiekė dar vienas pasipiktinimas Vabalninko seniūnu. Neva, seniūnija neprižiūri kapinių – tiek lapų prikritę, kad žmonės artimųjų kapų neberanda. Šis nusiskundimas seniūną šokiravo, nes seniūnijos pajėgos, jo teigimu, pastaruoju metu sutelktos būtent aplinkos tvarkymui. „Labai neteisingai vertina. Reikia suprasti, kad po kiekvienu medžiu nepristatysime po darbuotoją, kad krentančius lapus gaudytų. Kapinėse tikrai švaru, išgrėbta“,- vaikštinėdamas po senąsias Vabalninko kapines rodė seniūnas. Lapus visame Vabalninko mieste grėbia ne tik už pašalpas, kompensacija atidirbantys, čia darbuojasi ir seniūnijos laikinųjų darbų darbininkai. O naujosiose kapinėse nėra nė vieno medžio, tad ir grėbti nėra ko.
Kada nereikia atidirbti
Vabalninko seniūnijos socialinio darbo organizatorė Danguolė Šaripova paaiškino, kad pagal Biržų rajono savivaldybės nustatytą tvarką atidirbti už pašalpą ar kompensacijas nereikia negalią turintiems, taip pat pensininkams, nėščioms moterims ar tėvams, globėjams, įtėviams auginantiems vaiką iki trejų metų. Taip pat taikoma išimtis, jei šeimoje yra ikimokyklinio amžiaus vaikas, o gyvenama vietovėje, kur nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigos trijų kilometrų spinduliu. Visuomenei naudingų darbų atlikti nepasitelkiami ir asmenys, turintys gydytojo išrašą, kad šiuo metu jie negali dirbti, pavyzdžiui, „sutraukė radikulitas“. Deja, neretai pasitaiko pastaruoju punktu piktnaudžiaujančių. „Už būsto šildymo kompensaciją nereikia atidirbti“,- patikino D. Šaripova.
Tikslas – skatinti prisidėti prie bendruomenės gerovės
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės, komunikacijos skyriaus patarėjos Aidos Žemaitytės – Budnikienės, piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas), turi teisę darbingus, bet nedirbančius, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. „Visuomenei naudinga veikla įstatyme apibrėžiama kaip neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, didinti jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją“,- teigė A. Žemaitytė-Budnikienė.
Savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą
„Kai asmuo dėl objektyvių priežasčių negali atlikti siūlomos veiklos, visuomenei naudingos veiklos organizatorius gali pasiūlyti dalyvauti kitoje veikloje, kuri atitinka jo gebėjimus, pomėgius arba nepasitelkti tokio asmens, nes savivaldybės turi teisę, bet ne pareigą pasitelkti piniginės socialinės paramos gavėjus visuomenei naudingai veiklai atlikti“,- paaiškino A. Žemaitytė-Budnikienė.
Atsisakę gali prarasti paramą
Beje, piniginės socialinės paramos gavėjas gali atsisakyti ir nedalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Jeigu atsisakoma dalyvauti savivaldybės organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje be pateisinamos priežasties, tokia šeima gali likti be paramos, t. y. paramos teikimas gali būti nutraukiamas tik suaugusiems darbingo amžiaus darbingiems asmenims, tačiau vaikams ir toliau mokama socialinė pašalpa. Kai vienas gyvenantis asmuo nedalyvauja savivaldybės organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, savivaldybės administracija turi teisę piniginės socialinės paramos neteikti ar nutraukti jos teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos.
