Naujausios
Aštuntuoju puodžių karaliumi tapo kuršėniškis
Penktadienį Kuršėnuose išrinktas aštuntasis puodžių karalius. Juo tapo kuršėniškis Vydmantas Vertelis.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Penki pretendentai
Miesto centrinėje Lauryno Ivinskio aikštėje surengtose iškilmėse aštuntuoju puodžių karaliumi išrinktam Vydmantui Verteliui uždėtas ąžuolo lapų vainikas. Šiaulių rajono savivaldybės paskirtą 2000 litų premiją jam įteikė meras Algimantas Gaubas.
Naujasis puodžių karalius sakė, jog gal vieniems jo padaryti puodai atrodo gražūs, kitiems – nelabai, bet jis vis ieškąs ką nors naujo. Dalyvaująs pleneruose.
Praėjusią savaitę vykusiame plenere buvo prisimintas labai senas degimo būdas – raugo keramika. V. Vertelis sako bandysiąs puodus daryti ir šia technologija.
V. Vertelis – trečiosios kartos puodžius. Keramika užsiiminėjo ir jo senelis, ir tėvai.
Puodžių karaliaus rinkimų dieną Kuršėnuose šventė surengta ir žiūrovams.
Pretendentai į karaliaus karūną varžėsi demonstruodami, kas ką sugeba. Žiedžiantieji keramikai – Marijus Labanauskas iš Pakruojo rajono, vilnietis Mindaugas Turolevičius ir V. Vertelis – iš duoto molio gabalo turėjo nužiesti kuo aukštesnį dirbinį, kuo mažesnį ąsotį – miesto simbolį. O atlikus trečiąją užduotį – nužiedus puodynę, ji tuoj pat būdavo perpjaunama, kad būtų aiškiai matomos jo sienelės, taigi, ir įvertintas keramiko gaminys.
Rūtai Indrašiūtei ir Artūrui Matoniui iš Varėnos rajono teko užduotis per penkiolika minučių nulipdyti puodynę.
Žiūrovai nenuobodžiavo
Žiūrovai matė ne tik kaip sekasi šiems keramikos meistrams.
Netoliese darbavosi lipdytojai iš molio. Savo darbą bei dirbinius demonstravo kalviai Artūras ir Nerijus Poškos.
Tuo metu nedaug kas atkreipė dėmesį į įrenginį, forma panašų į šaldytuvą. Tai besanti elektrinė molio degimo krosnis, kurioje kaito daugelio keramikų Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre padaryti dirbiniai.
Juos iš krosnies traukė ir į paruoštus skysčius nardino jaunas, bet patyręs keramikas M. Turolevičius. Kartu žiūrovams jis aiškino šios archajiškos molio apdirbimo technikos – raugo keramikos – subtilybes.
Žolyne buvo eksponuojami daugelio keramikų, taip pat ir pretenduojančiųjų į puodžių karaliaus karūną, darbai.
Aikštės pakraštyje įsikūrė savo darbais prekiaujantys amatininkai.
Viduryje aikštės stovinčioje scenoje bei šalia jos žiūrovai matė šioje šventėje aktyviai dalyvavusio vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“, suaugusiųjų teatro „Mozaika“, saviveiklininkų programas. Šalia L. Ivinskio aikštės programą rodė Šiaulių šaulių 6-osios rinktinės Kuršėnų kuopa. Visi buvo vaišinami koše ir arbata.
Puodžių karaliaus rinkimams vadovavo Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė, rinkimo komisijai – Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas.
Šiais rinkimais baigėsi ir Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centro organizuotas pleneras, kuriame darbavosi 16 šalies keramikų. Puodžių karaliaus rinkimų nuostatuose yra numatyta, kad pretendentas į šį titulą privalo dalyvauti keramikų plenere.
Autoriaus nuotr.
VALDOVAS: Aštuntuoju šalies puodžių karaliumi paskelbtas Vydmantas Vertelis.
MEISTRAS: Pakruojietis Marijus Labanauskas stengiasi nužiesti aukščiausią gaminį.
TIKRINIMAS: Pretendento į karalius nužiestą puodą perpjovė septintasis puodžių karalius Algimantas Tamašauskas.
PJŪVIS: Puodai buvo perpjaunami, patikrinamas jį nužiedusiojo meistriškumas.
PRETENDENTAI: Tapti puodžių karaliumi pretendavo (iš kairės) Artūras Matonis, Mindaugas Turolevičius, Rūta Indrašiūtė, Vydmantas Vertelis ir Marijus Labanauskas.
ŽIURI: Keramikų gaminius apžiūri vertinimo komisija.
DARBAS: Žiūrovai galėjo stebėti lipdytojus iš molio.