Ar po Brexit gali būti Frexit?

Ar po Bre­xit ga­li bū­ti Fre­xit?

Kur ei­ni, Eu­ro­pa? Ko­dėl Eu­ro­po­je stip­rė­ja po­pu­liz­mas? Ko­kia Eu­ro­pa po Bre­xit re­fe­ren­du­mo? Va­kar šiuos ak­tua­lius klau­si­mus pa­skai­to­je Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je ap­ta­rė Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Lai­ma And­ri­kie­nė.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Kri­ti­ka Bre­xit re­fe­ren­du­mui

L. And­ri­kie­nė dau­giau­siai dė­me­sio sky­rė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) va­do­vo Ža­no Klo­do Jun­ke­rio kal­bai Eu­ro­pos Par­la­men­te, „Bre­xit“ re­fe­ren­du­mui, Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) tran­sat­lan­ti­nių ry­šių atei­čiai.

Eu­ro­par­la­men­ta­rė ak­cen­ta­vo, kad va­kar Bra­tis­la­vo­je (Slo­va­ki­ja) pra­si­dė­jęs ES vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas – pir­ma­sis be Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos: „Tai reiš­kia, kad spren­di­mai, jei bus priim­ti, tei­siš­kai bus ne­pri­va­lo­mi. Taip ES is­to­ri­jo­je dar nė­ra bu­vę.“

Po­li­ti­kė re­to­riš­kai klau­sė, kaip ga­lė­jo Dei­vi­das Ka­me­ro­nas at­ves­ti prie bal­sa­dė­žių mi­li­jo­nus bal­suo­to­jų, ne­paaiš­ki­nęs pa­sek­mių? Šį žings­nį L. And­ri­kie­nė va­di­na vi­siš­ka neat­sa­ko­my­be ir ne­pa­gal­vo­ji­mu apie pla­ną B.

Eu­ro­par­la­men­ta­rė da­bar daž­nai su­lau­kia klau­si­mo: „Ar Bre­xit yra Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­bai­gos pra­džia?“

„Jei šian­dien rei­kė­tų at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą, sa­ky­čiau, ne. Net ir ma­ty­da­ma to­kį Eu­ro­pos Par­la­men­tą, ku­ria­me daug eu­ros­kep­ti­kų – la­bai ag­re­sy­vių, pik­tų, vi­siš­kai ne­sle­pian­čių, kad čia yra tam, kad ES ne­be­lik­tų“, – sa­kė L. And­ri­kie­nė. Ir pa­ci­ta­vo pran­cū­zę Le Pen, ku­ri Eu­ro­par­la­men­te rė­kė: „Fre­xit!“

Diag­no­zė Eu­ro­pos Są­jun­gai

EK va­do­vo Ž. K. Jun­ke­rio kal­bą L. And­ri­kie­nė va­di­na diag­no­ze: kur esa­me ir ką tu­ri­me da­ry­ti.

„Ir ES vi­du­je, ir išo­rė­je yra daug jė­gų, ku­rios vei­kia, kad mū­sų ne­be­lik­tų. Iš ko gims­ta po­pu­liz­mas, ra­di­ka­liz­mas ES? To­dėl, kad lai­ku neišsp­ren­džia­me svar­bių pro­ble­mų. Tu­riu gal­vo­je to­kias rykš­tes, kaip kiau­ros ES sie­nos, per ku­rias at­ke­liau­ja ne tik eko­no­mi­niai mig­ran­tai, bet ir te­ro­ris­tai. Mes ne­su­ge­ba­me ap­sau­go­ti sa­vo sie­nų. Kai ži­nai, kad ES sie­ną sau­go Tur­ki­ja, o ne pa­ti ES, neat­ro­do nor­ma­lu“, – sa­kė eu­ro­parl­men­ta­rė.

Ji pa­brė­žė, kad Ž. K. Jun­ke­ris pir­mą kar­tą per 12 me­tų pa­sa­kė te­zę, kad Eu­ro­pa tu­ri ap­si­gin­ti. Kal­bė­da­mas apie ko­vą su te­ro­riz­mu, EK pir­mi­nin­kas pa­mi­nė­jo, jog vien per pa­sta­ruo­sius me­tus ES te­ri­to­ri­jo­je bu­vo 14 te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių.

„Ki­tas da­ly­kas – gy­ny­bos po­li­ti­ka. Nei Ž. K. Jun­ke­ris, nei joks ki­tas EK va­do­vas nie­ka­da per daug neak­cen­tuo­da­vo, gy­ny­ba bu­vo NA­TO. Da­bar kal­ba­ma, kad tu­ri­me ap­jung­ti sa­vo ka­ri­nius iš­tek­lius. Pa­siū­ly­ta įkur­ti nau­ją da­ly­ką – Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­dą. Tai bū­tų pi­ni­gai ino­va­ci­joms ir moks­li­niams ty­ri­mams gy­ny­bos sri­ty­je“, – sa­kė L. And­ri­kie­nė.

Lie­tu­vo­je ak­cen­tuo­ta, jog Ž. K. Jun­ke­ris ne­kal­bė­jo apie Ru­si­ją ir Uk­rai­ną. L. And­ri­kie­nės ma­ny­mu, ES vi­du­je tu­ri tiek pro­ble­mų, tad ti­kė­tis, jog vals­ty­bėms ap­link są­jun­gą bus skir­ta bent kiek di­des­nį dė­me­sį, bu­vo tuš­ti lū­kes­čiai.

Ž. K. Jun­ke­ris kal­bė­jo ir apie so­cia­li­nę po­li­ti­ką: kad so­cia­li­nė­je sri­ty­je Eu­ro­pos Są­jun­gos yra ma­žai, jos ten tu­rė­tų bū­ti ge­ro­kai dau­giau. Gal ta­da, svars­to po­li­ti­kė, žmo­nės ES ma­ty­tų kaip sa­vą.

L. And­ri­kie­nė pa­tei­kė pa­vyz­dį, kad EP na­rio pa­dė­jė­jų – Lie­tu­vos ir Ita­li­jos pi­lie­čių – at­ly­gi­ni­mo lu­bos ski­ria­si tris kar­tus. Ir toks skir­tu­mas lie­tu­vio ne­nau­dai te­bė­ra po 12 me­tų na­rys­tės ES. Paaiš­kė­jo, kad pa­dė­jė­jo at­ly­gi­ni­mas skai­čiuo­ja­mas pa­gal vi­du­ti­nį ša­lies at­ly­gi­ni­mą.

„Jei lai­ko­mės prin­ci­po, kad už vie­no­dą dar­bą mo­ka­mas vie­no­das at­ly­gi­ni­mas, koks skir­tu­mas, ko­kio­je ša­ly­je gy­ve­nu? Ko­dėl lie­tu­vis tu­ri už­dirb­ti tris kar­tus ma­žiau, nors, ga­ran­tuo­ju, už ita­lą dir­ba tris kar­tus dau­giau. Ypač ES ins­ti­tu­ci­jo­je, kur at­ly­gi­ni­mas mo­ka­mas iš EP biu­dže­to“, – ste­bė­jo­si eu­ro­par­la­men­ta­rė.

Ki­ni­jos stra­te­gi­ja

„Ar ži­no­te, kas yra OBOR?“ – tei­ra­vo­si eu­ro­par­la­men­ta­rė, ne­ma­žai dė­me­sio sky­ru­si Ki­ni­jai. OBOR (One Belt, One Road – vie­nas dir­žas, vie­nas ke­lias) – Ki­ni­jos stra­te­gi­ja, ku­rią ki­nai įgy­ven­di­na pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus. Ji nu­kreip­ta į ES, taip pat – ir į Lie­tu­vą.

L. And­ri­kie­nės nuo­mo­ne, gal­vo­ji­mas, jog Ki­ni­ja Lie­tu­vos net neį­žiū­ri, yra klai­din­gas. 2013 me­tais Ki­ni­ja nu­brė­žė še­šis eko­no­mi­nius ko­ri­do­rius, vie­nas iš jų bai­gia­si Klai­pė­do­je.

Pa­sak L. And­ri­kie­nės, per­nai Ki­ni­jos vi­cep­rem­je­ro vi­zi­to Lie­tu­vo­je prie­žas­tis bu­vo OBOR stra­te­gi­ja – deat­lan­ti­za­ci­jos stra­te­gi­ja, kad Eu­ro­pa, Azi­ja bū­tų ak­ty­vaus Ki­ni­jos vei­ki­mo zo­na.

Ki­nai jau įsi­gi­jo 67 pro­cen­tus Pi­rė­jo uos­to, tad uos­tas da­bar – ne grai­kų, o ki­nų. „Lau­kit sve­čių!“ – to­kią ži­nu­tę siun­tė klai­pė­die­čiams L. And­ri­kie­nė.

At­sa­ki­nė­jo į klau­si­mus

Pak­laus­ta, ką ma­no apie Ita­li­jos prem­je­ro pa­siū­ly­mą, kad ES tu­rė­tų su­da­ry­ti ma­žiau ša­lių, L. And­ri­kie­nė pri­mi­nė anks­tes­nį kal­bė­ji­mą apie dvie­jų grei­čių Eu­ro­pą.

„To­ji pir­mos kla­sės ir ant­ros kla­sės Eu­ro­pa man neat­ro­do sim­pa­tiš­kai. Ita­lams pa­tik­tų klu­bas, ku­ria­me bū­tų Vo­kie­ti­ja, Pran­cū­zi­ja, Ita­li­ja, Be­ni­liuk­so ša­lys. Ne­ži­nau, ką į tą klu­bą pa­si­kvies­tų iš Ry­tų ar Vi­du­rio Eu­ro­pos. Grei­čiau­siai če­kų, veng­rų ten ne­bū­tų. O kur mes bū­tu­me? Ne­ži­nau. La­bai ne­si­no­rė­tų lik­ti pil­ko­jo­je zo­no­je.“

Klau­sy­to­jai tei­ra­vo­si, kiek Lie­tu­vai pa­vyks iš­sau­go­ti ES in­ves­ti­ci­jų po 2020 me­tų. L. And­ri­kie­nės nuo­mo­ne, ne­bus taip, kad in­ves­ti­ci­jų ar pa­ra­mos ne­liks, bet apim­tis, mas­tai nea­be­jo­ti­nai bus ma­žes­ni.

Pak­laus­ta apie Ast­ra­vo ato­mi­nę elekt­ri­nę, L. And­ri­kie­nė pri­mi­nė, kad ji šią pro­ble­mą į vie­šu­mą kė­lė dar 2008 me­tais. Bet išanks­ti­niai dar­bai ne­bu­vo at­lik­ti, su­rea­guo­ta per vė­lai, o da­bar no­ri­ma „at­žais­ti“.

„Tai – Ru­si­jos pro­jek­tas, jų kre­di­ti­nė li­ni­ja. Prob­le­mos rak­te­lis yra ne Bal­ta­ru­si­jos, A. Lu­ka­šen­kos ki­še­nė­je, o Krem­liu­je“, – sa­kė eu­ro­par­la­men­ta­rė. Jos nuo­mo­ne, Ast­ra­vo ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos su­stab­dy­ti ne­pa­vyks, išei­tis – siek­ti aukš­čiau­sių rei­ka­la­vi­mų ir kont­ro­lės.

„Ne­no­riu tuš­čios Lie­tu­vos, Lie­tu­vos be lie­tu­vių sce­na­ri­jaus. No­rė­čiau Lie­tu­vos. Ir lie­tu­vių Lie­tu­vo­je“, – į klau­si­mą, ko­kią ma­to Lie­tu­vą 2030 me­tais, at­sa­kė L. And­ri­kie­nė.

„Jei man bū­tų tiek me­tų, kiek ma­no sū­nui, ku­rio nė­ra Lie­tu­vo­je, ar bū­čiau Lie­tu­vo­je? Ma­ty­da­ma Lie­tu­vą, ko­kią ma­tau šian­dien, ne“, – pri­pa­ži­no po­li­ti­kė. – Steng­čiau­si iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį bent da­liai stu­di­jų. Gal ban­dy­čiau ir pa­dir­bė­ti ke­le­tą me­tų, nes stu­di­jos, dar­bas, gy­ve­ni­mas už­sie­nio ša­ly­se su­tei­kia nau­jų po­ty­rių, ku­rie yra la­bai nau­din­gi jau­nam žmo­gui, rei­ka­lin­gi ir Lie­tu­vai. Ki­toks pa­sau­lio ma­ty­mas la­bai pra­vers­tų grį­žus ir dar­buo­jan­tis Lie­tu­vo­je.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

O­ZI­CI­JA: „Yra ne­ma­žai ša­lių, ku­rioms ne­pa­tin­ka stip­ri ES. Mū­sų tiks­las iš­lai­ky­ti ES mak­si­ma­liai stip­rią, nes Lie­tu­vos sėk­mė glū­di ES sėk­mė­je“, – sa­kė Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Lai­ma And­ri­kie­nė.