Naujausios
Ar greitoji pagalba netaps lėtąja?
Šiaulių, Kelmės, Pakruojo rajonų ligoniams nuo vasario pradžios atsiliepia jau ne vietos, o Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriai. Kadangi po pertvarkų mažėja budinčių medikų brigadų, nerimaujama, kad greitoji pagalba gali atvykti lėtai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Medikai – vietoje, informacija – iš Šiaulių
Medicinos įstaigos įgyvendina Sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymą centralizuoti 56 veikusias greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerines – pagal planą šiemet jų turėtų likti tik dešimt didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Apskrities rajonuose veikusios šešios GMP bus sujungtos į vieną Šiaulių mieste.
Nuo vasario 1 dienos Šiaulių GMP stoties dispečerinė jau išklauso Kelmės, Pakruojo ir Šiaulių rajonų gyventojų nusiskundimus ir perduoda juos šių rajonų gydymo įstaigose dirbančioms brigadoms, kurios suteikia skubiąją pagalbą.
Šiaulių GMP stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės teigimu, rengiantis sujungti dispečerines, investuota į ryšio priemones – navigacines sistemas, mobiliuosius telefonus. Jomis rajonų medikų brigados iš Šiaulių dispečerinės gauna informaciją: kur, kokia ir kokio masto pagalba yra reikalinga.
Visuose greitosios pagalbos automobiliuose šiuo metu veikia palydovinis ryšys, todėl dispečerės mato, kur yra greitosios pagalbos automobilis, kuris ekipažas – arčiausiai iškvietimo vietos ir per kiek laiko pasieks ligonį.
Telefonų numeriai nesikeitė
Šiaulių miesto GMP stoties patalpose įsikūrusi dispečerinė nuo vasario 1 dienos yra dalijama perpus: viena linija priiminėjami skambučiai iš Šiaulių miesto, o kita – iš Kelmės, Pakruojo ir Šiaulių rajonų. Trečią liniją Šiauliuose ketinama įjungti vasarą centralizavus Radviliškio, Akmenės bei Joniškio GMP dispečerines.
E. Kukaitienė sako, kad taupomos lėšos, nes vieno rajono greitosios dispečerė per parą sulaukdavo nuo 8 iki 20-ies pagalbos prašančių skambučių. Tuo tarpu viena Šiaulių mieste dirbanti dispečerė – vidutiniškai 120-ies.
„Centralizavus dispečerines, nuo rajonų skubiosios medicinos paslaugos tikrai nenutols: pagalbą ir toliau teiks vietose esančios brigados“, – užtikrino vyriausioji gydytoja.
Anot jos, rajonų gyventojams nesikeičia ir įprasti GMP telefonų numeriai, kurie į Šiaulius peradresuojami automatiškai.
Pagalbos poreikis nemažėja
Vis dėlto įtampos rajonų greitosiose esama. Nuo šiol GMP brigadų skaičių nuspręsta reguliuoti atsižvelgiant į gyventojų skaičių: 18 tūkstančių miesto gyventojų ir 16 tūkstančių gyvenančiųjų kaime aptarnaus viena brigada.
Vadovaujantis tokiu skaičiavimu, greitosios pagalbos medikų skaičių tektų mažinti visuose apskrities rajonuose – iš trijų brigadų daug kur liks tik dvi.
Ar bus laiku spėjama pas ligonius?
Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas kol kas neturi informacijos apie mažinamą GMP finansavimą, tačiau beveik neabejoja nuostoliais gyventojams.
„Finansavimo, o tuo pačiu ir brigadų mažinimas grindžiamas tuo, jog mažėja gyventojų, – sakė V. Misiūnas. – Iš patirties galiu pasakyti, kad, mažėjant gyventojų, pagalbos poreikis nemažėja, nes išvyksta dažniausiai jauni ir sveiki žmonės, o likusieji sensta“.
Medikas labiausiai nerimauja dėl tų ligonių, kurie gyvena atokesniuose Pakruojo rajono kaimuose ir vienkiemiuose.
„Rajone panaikinus chirurgijos, reanimacijos ir ginekologijos skyrius, Pakruojo greitosios medikams neretai net po kelis kartus per dieną tenka važiuoti į Šiaulius, – pasakojo V. Misiūnas. – Neramu, kad kažkuriuo momentu rajono gyventojai gali likti be greitosios pagalbos.“
Vyriausiojo gydytojo apskaičiavimu, GMP brigadų skaičius Pakruojo rajone turėtų mažėti nuo trijų iki dviejų. Pakruojo GMP per metus vidutiniškai sulaukia penkių tūkstančių iškvietimų.
Žadama bendradarbiauti
Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajam gydytojui Aloyzui Rapševičiui reforma taip pat kelia nerimą. Guodžia tik tai, kad, esant ekstremaliai situacijai, į pagalbą galbūt atvažiuotų Šiaulių GMP brigada.
Anot gydytojo, iki sumažinimo Kuršėnuose didžiąją savaitės dalį dirbdavo trys brigados ir tik kelias dienas – dvi. Dabar – atvirkščiai.
„Anksčiau pagalbą galėdavome teikti ir vietoje, o dabar abi brigados gali būti išvykusios ir durys bus užrakintos“, – sakė A. Rapševičius.
Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Viktor Iljinskij tikisi, kad prie Kelmės poliklinikos veikiančio GMP skyriuje pavyks išlaikyti tokį patį brigadų skaičių, koks buvo iki reformos: naktimis – dvi, o dienomis – trys brigados.
Šiaulių GMP stoties vyriausioji gydytoja E. Kukaitienė sako, kad buvo pasirašytas GMP stočių bei skyrių tarpusavio bendradarbiavimo susitarimas.
„Pavyzdžiui, jei Pakruojyje dieną budi dvi brigados ir dispečerė mato, kad konkrečiu laiku abi yra užimtos, tada bus siunčiama arba Šiaulių, arba Radviliškio, arba kita arčiausiai ligonio esanti brigada“, – aiškino medikė.
Pinigai – pagal gyventojų skaičių
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus Remigijaus Mažeikos teigimu, dėl GMP brigadų skaičiaus rajonuose apsisprendžia patys vietos gydymo įstaigų vadovai.
„Jei mato, kad brigadų yra per mažai, jie gali formuoti daugiau. Nepaisant to, kiek brigadų, pinigai jas išlaikyti iš Ligonių kasos vis tiek bus skiriami pagal statistinį konkretaus rajono gyventojų skaičių“, – informavo R. Mažeika.
Jis įsitikinęs, kad, sujungus rajonų dispečerines, gyventojų aptarnavimo kokybė tik pagerės, nes GMP bus kontroliuojama ir vietos įstaigų administratorių, ir Šiaulių stoties dispečerių, kurie, esant ekstremalioms situacijoms, pasiųs greitąją kad ir iš kito rajono.
BENDRADARBIAVIMAS: Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės teigimu, gyventojai nepatogumų, sumažinus brigadų skaičių, nepatirs, nes rajonai bendradarbiaus.
Jono TAMULIO nuotr.
MAŽINIMAS: Pertvarkos mažina ne tik dispečerinių, bet ir greitųjų brigadų skaičių rajonuose.
REGULIAVIMAS: Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus Remigijaus Mažeikos teigimu, rajonų įstaigų vadovai brigadų skaičių gali reguliuoti savo nuožiūra.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.