
Naujausios
Apylinkės inspektorių nebėra, bet policijos bus
Rugsėjo 1 dieną Šiaulių apskrities policija pradėjo dirbti pagal naują darbo organizavimo modelį. Vadovaujantis juo, nebeliko visą darbo dieną rajonų seniūnijose dirbančių apylinkės inspektorių.
Šiaulių rajono Bubių seniūnas Vytautas Slabys įsitikinęs, kad be „apylinkinio“ gyventojų ramus gyvenimas baigiasi.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Seniūnas mato tik minusus
Policijos pertvarkos Šiaulių priemiestyje esančios Bubių seniūnijos kol kas nepasiekė: čia vis dar dirba du apylinkės inspektoriai. Tačiau tai laikina – netrukus Šiaulių rajone, kaip ir Šiaulių mieste, taip pat pradės veikti naujas pareigūnų darbo organizavimo modelis.
„Teigiama, kad, nebelikus seniūnijos patalpose kas dieną dirbančio policininko, viską padarys atvykstantys pareigūnai. Manau, kad atvykstantieji žmonių saugumo neužtikrins“, – sako seniūnas.
Anot V. Slabio, būtent žmonių saugumas labiausiai ir neramina. Dabar gyventojai su vietoje dirbančiais policininkais palaiko ryšį: jei problema – užeina pasikalbėti, reikia pagalbos – nebijo kreiptis, socialinei darbuotojai būtina apsilankyti rizikos šeimoje – sutarta.
„Vietinis inspektorius kiekvieno silpnybes žino – vienam pirštu pagrūmoja, kitą pagėdina, su trečiu pasisveikina“, – privalumus, kurių netrukus bus atsisakyta, vardija vadovas.
Pajėgos susijungia
Šiaulių apskrities policija – naujojo darbo organizavimo modelio sumanytoja. Tad natūralu, kad Šiaulių apskrities rajonai eksperimentiniu pagrindu pirmieji šalyje pradėjo darbuotis naujuoju principu: 2015 metų balandžio 1 dieną pradėjus nuo Raseinių rajono, pertvarkos šiemet, kovo mėnesį, prasidėjo Pakruojyje ir Joniškyje. Nuo balandžio taip dirba Radviliškio pareigūnai.
Šiuo metu modelis veikia visuose apskrities rajonuose, išskyrus Šiaulių miestą ir Šiaulių rajoną – pertvarkymai čia atidėti iki 2017 metų pradžios. Iki tol apskrities policijos vadovybei teks apsispręsti, kokiu principu dirbs Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas.
Iki kitų metų sausio 1 dienos visi šalies policijos komisariatai turi pasekti Šiaulių apskrities policijos pavyzdžiu ir pradėti darbą pagal naują darbo organizavimo modelį. Jo esmė: Viešoji ir Kriminalinė policija nuo šiol dirbs išvien. Tai reiškia, kad nebelieka apylinkės inspektorių – jie su kolegomis kriminalistais dirbs bendrose grupėse.
Apskrities policijos vadas užtikrintas
Prasidėjus radikalioms pertvarkoms, gyventojams kyla ir klausimų: jei seniūnijose nebeliks apylinkės inspektorių, kas užtikrins jų saugumą ir suteiks pagalbą.
Kalbamės su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Rimantu BOBINU.
Arčiau žmonių
– Ne vieną originalią idėją, kad ir tokią, kaip bendruomenės pareigūnų, subrandinusi Šiaulių apskrities policija vėl iniciatorė. Kas pastūmėjo?
– Sumanymas sujungti Viešosios ir Kriminalinės policijos pareigūnų pajėgas pasitvirtino. Rugsėjo 1-ąją, Ggeneralinio komisaro įsakymu, visuose apskrities policijos komisariatuose, išskyrus Šiaulių miestą ir rajoną, oficialiai veikia Reagavimo skyrius ir Veiklos skyrius.
Iki tol turėjome atskirus vienetus – Kriminalinės policijos ir Viešosios policijos skyrius, ir įvairiausias funkcijas atliekančius pareigūnus, tarkime, apylinkės inspektorius, bendruomenės pareigūnus, Kelių policijos grupę.
Kiekvienas pareigūnas dirbo pagal savo funkcijas. Bet kai reikėdavo organizuoti, pavyzdžiui, kad ir didžiulį renginį, pasižiūrėdavome, kad funkcijų vykdoma daug, tačiau žmonių, kurie galėtų padaryti viską nuo a iki z, nėra.
Užtat ir pasigirsdavo gyventojų priekaištų, kad per daug policininkų į vieną įvykį suvažiavo. Ir tai todėl, kad vienas pareigūnas pagal savo funkciją to negalėjo daryti, kitas to.
Pagal naują tvarką įkurti Reagavimo ir Veiklos skyriai. Pirmojo skyriaus pareigūnai sureaguoja į įvykį, atlieka viską, kas jam yra privalu. O Veiklos skyrius tyrimą tęsia toliau.
– Ar tiesa, kad seniūnijų centruose nebeliks pareigūnų?
– Noriu nuraminti žmones. Pareigūnų seniūnijose tikrai matysite. Tik dabar organizuojame komandinį darbą, o ne taip, kaip anksčiau, kai apylinkės inspektorius pats sau būdavo viršininkas. Dėl to optimaliai nepanaudodavome resursų, nes apylinkės inspektoriaus darbo kontrolė būdavo minimali.
Pagal naująjį policijos darbo modelį Veiklos skyriaus grupės pareigūnai, šeši ar septyni, aptarnauja į vieną teritoriją sujungtas dvi tris seniūnijas. Taigi seniūnijų, kurios anksčiau turėjo tik vieną apylinkės inspektorių (o kai kur vienas inspektorius dirbdavo ir dviejose seniūnijose), gyventojus dabar kuruoja keli pareigūnai. Bet jų darbas vyksta ne seniūnijos kabinete, ne policijos komisariate, bet maršrute.
Pareigūnai pagal naują modelį turi konkrečias užduotis, kurias jiems paskiria vyresnieji. Ir kasdien kiekvienam ekipažui suformuojamos užduotys, kurias privalu atlikti. Pagal jas vykstama į nurodytas vietas, apklausiami liudytojai, įtariamieji, kalbamasi su nukentėjusiaisiais, su kaimynais, renkama kita informaciją. Kartu stebima aplinka.
Anksčiau kriminalistas negalėdavo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nors matydavo važiuojant akivaizdų pažeidėją – tai nebuvo numatyta jo funkcijose. O apylinkės inspektoriai negalėdavo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Sujungus pajėgas, dabar vienas ekipažas gali padaryti viską vienu metu nuo – iki.
Pakeisto darbo organizavimo tikslas ir yra – paskirstyti darbus taip, kad pareigūnai dirbtų gatvėse, o ne kabinetuose.
Vien tai, kad patruliavimas po vieną tamsiu paros metu nebuvo galimas, o dabar dirbama poromis. Tai reiškia, kad patruliuojama gali būti bet kuriuo paros metu.
Techninės priemonės viską, ką anksčiau buvo galima daryti tik kabinete, dabar leidžia padaryti ir automobilyje: įrengti kompiuteriai, galima susisiekti su duomenų baze, atsispausdinti protokolus. Nebereikia, kaip sakau, jungtis prie rozetės – visus darbus galima nuveikti nukentėjusiojo, pažeidėjo kieme, kelyje, gatvėje.
– Seniūnams neramu, kad, nebelikus „kabinetinių“ pareigūnų, bus netvarka.
– Mūsų patikrinimai parodė, kad apylinkės inspektorių sėdėjimas seniūnijų kabinetuose – bergždžias reikalas. Sakykime, atvažiuoja pareigūnas į darbą nurodytą valandą, bet niekas neateina, nesikreipia. Tada tas pareigūnas sėdi kabinete arba išeina į kiemą parūkyti, pabendrauja su seniūnijos moterimis, su seniūnu pasišneka, ir viskas.
Nauja tvarka taip pat numato, kad tam tikromis valandomis, tam tikromis savaitės dienomis į seniūnijas atvyks pareigūnai – grupių vyresnieji. Apie tai seniūnijose bus patalpinta informacija, be to, seniūnijų informaciniuose stenduose bus nurodyti grupių vyresniųjų telefonai – skambinti bus galima bet kurią darbo dieną.
Tiesą sakant, nelabai suprantu seniūnų nerimo pagrįstumo. Juk gyventojai 112-uoju bet kuriuo paros metu gali kreiptis į policiją.
– Modelis, apie kurį dabar kalbame, kai kuriuose apskrities rajonuose jau veikia ne vieną mėnesį. Kaip tai veikia kriminogeninę situaciją?
– Niekas nepablogėjo. Esame lyderiai šalyje tiek užkardant, tiek išaiškinant nusikaltimus. Apskrityje nusikaltimų skaičius per aštuonis šių metų mėnesius yra sumažėjęs 2,6 procento. Išaugęs ištyrimas, nes turime specializuotus padalinius, kurie visoje apskrityje aiškinasi sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Nuimame krūvį nuo rajonų ir jie turi daugiau laiko aiškintis smulkius nusikaltimus: vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, smurtą artimoje aplinkoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NAUJOVĖ: Nuo rugsėjo Šiaulių apskrities policijos pareigūnai suvienijo pajėgas ir nuo šiol padaliniai dirba išvien.
EFEKTAS: Šiaulių apskrities policijos viršininkas Rimantas Bobinas įsitikinęs, kad naujasis policijos darbo organizavimo modelis pasitarnaus gyventojams.
NUOMONĖ: Šiaulių rajono Bubių seniūnijos seniūnas Vytautas Slabys mano, kad be „apylinkinio“ seniūnijose padaugės incidentų.