Apie „lauktuves“ prie konteinerių, atliekų aikšteles ir galimybes dalytis

Ne­rei­ka­lin­gais daik­tais „da­li­ja­si“ prie kon­tei­ne­rio

Bir­žų mies­to gat­vė­se, ne­to­li gy­ve­na­mų­jų na­mų, jau ge­ro­kai prieš Nau­juo­sius me­tus bu­vo pa­sta­ty­ti nau­ji at­lie­kų kon­tei­ne­riai, skir­ti tiek bend­roms bui­ti­nėms at­lie­koms, tiek stik­lui, teks­ti­lei, plast­ma­sei ar po­pie­riui ir kt. me­džia­goms. Se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai džiau­gė­si, jog gy­ven­to­jai yra są­mo­nin­ges­ni, sten­gia­si ne­ša­mus daik­tus rū­šiuo­ti. Pas­te­bė­ti ir ki­ti įdo­mūs da­ly­kai. Kai ku­riuos ge­rus mais­to pro­duk­tus, dra­bu­žius ar ma­žą bui­ti­nį daik­te­lį kai ku­rie žmo­nės ne­sku­ba mes­ti į kon­tei­ne­rį, o jį pa­de­da ar pa­ka­bi­na ant kon­tei­ne­rio kraš­to, kad ga­lė­tų pa­siim­ti vie­tos gy­ven­to­jai. Te­ko ma­ty­ti pa­dė­tą dė­žu­tę su dviem stik­lai­nė­liais, pil­nais gry­bų. Ša­lia švie­tė už­ra­šas, jog gry­bai ge­ri, nau­do­ti­ni iki tos ir tos die­nos, pa­lik­ti tik to­dėl, kad šei­mi­nin­kai iš­vyks­ta į už­sie­nį. Tuoj po Nau­jų­jų me­tų prie vie­no kon­tei­ne­rio ka­bė­jo ma­žas mai­še­lis su megz­tais daik­tais. Vi­du­je įdė­tas la­pe­lis: „Tre­jos ge­ros, tru­pu­tį pa­ne­šio­tos vil­no­nės ko­ji­nės“. Mi­nė­to tur­to ne­li­ko jau po pus­va­lan­džio. Pa­si­tai­ko, jog ša­lia kon­tei­ne­rių ri­kiuo­ja­si vai­kiš­kų ba­tu­kų ei­lu­tė ar ple­vė­suo­ja gra­ži nau­ja striu­kė.

Per­ša­si min­tis, jog gy­ven­to­jai no­ri da­ly­tis su sa­vo kraš­tie­čiais tuo, kas jiems ne­be­rei­ka­lin­ga. Kai ku­rie pa­šne­ko­vai ne­sle­pia: „Mū­sų mies­te ir­gi ga­lė­tų bū­ti da­li­ji­mo­si sto­te­lė kaip ir kai ku­riuo­se di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se.

Da­li­ji­mo­si aikš­te­lės – idė­ja svars­ty­ti­na?

Bir­žų mies­to se­niū­nė Kris­ti­na Un­dzė­nie­nė kal­bė­jo, jog ir­gi pa­ste­bė­ju­si, jog ge­res­nius daik­tus žmo­nės lin­kę pa­lik­ti prie kon­tei­ne­rių, vil­da­mie­si, jog šie kam nors pra­vers. Ji pri­si­pa­ži­no anks­čiau svars­čiu­si da­li­ji­mo­si aikš­te­lės įren­gi­mo idė­ją. K. Un­dzė­nie­nė ir da­bar ma­no, jog to­kie pla­nai yra svars­ty­ti­ni, bet rei­kė­tų pa­si­tar­ti, ar to tik­rai rei­kia, rei­kė­tų ras­ti pa­tal­pas.

Se­niū­nė džiau­gė­si, kad žmo­nės rū­šiuo­ja at­lie­kas, vis ma­žiau jų pa­lie­ka ne vie­to­je. Ji pa­ste­bė­jo, jog da­li­ji­ma­sis gra­žiai vyks­ta so­cia­li­nė­je erd­vė­je, kur siū­lo­mi ir dra­bu­žiai, ir bal­dai, ir vai­kams skir­ti reik­me­nys. Kai tai nie­ko ne­kai­nuo­ja, gy­ven­to­jai pa­tys sku­ba rei­ka­lin­gų daik­tų par­si­vež­ti.

Se­niū­nė Kris­ti­na Un­dzė­nie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad vis dar ga­li­ma prie kon­tei­ne­rių ras­ti pa­lik­tų pa­dan­gų. Jas iš­vež­ti yra su­dė­tin­ga. Nuo­gąs­tau­jan­čius, jog už pa­dė­tus bal­dus rei­kės mo­kė­ti nie­kuo dė­tiems dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams, se­niū­nė nu­ra­mi­no. Kol kas to ne­nu­ma­ty­ta. Ta­čiau ji la­bai pra­šo žmo­nių, kad jie pa­tys pa­dan­gas ar ki­tus ne­be­rei­ka­lin­gus daik­tus nu­ga­ben­tų į stam­bių­jų at­lie­kų aikš­te­lę.

Nu­bai­do pra­stas ke­lias?

UAB Pa­ne­vė­žio re­gio­no At­lie­kų tvar­ky­mo cent­rui pri­klau­san­čią Bir­žų ra­jo­no di­de­lių ga­ba­ri­tų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­les (Kran­ti­nės g. 1, Bir­žų k., ir Kos­mo­nau­tų g. 8, Va­bal­nin­ke) gy­ven­to­jai ge­rai ži­no. Ten jie ga­li nu­ga­ben­ti „smul­kias sta­ty­bos ir grio­vi­mo at­lie­kas, au­to­mo­bi­lių pa­dan­gas, ma­ku­la­tū­rą, plas­ti­ko, stik­lo at­lie­kas, ne­nau­do­ja­mą bui­ti­nę tech­ni­ką (te­le­vi­zo­rius, šal­dy­tu­vus, vi­ryk­les ir kt. įran­gą), bal­dus, aku­mu­lia­to­rius ir gal­va­ni­nius ele­men­tus, gyv­si­dab­rio lem­pas, da­žų, la­kų, tir­pik­lių at­lie­kas ir jų ta­rą, as­bes­to at­lie­kas ir kt.“. Jos prii­ma­mos ne­mo­ka­mai. Tie­sa, žmo­nės tu­ri bū­ti su­da­rę su­tar­tis su at­lie­kų ve­žė­jais.

„Bir­žie­čių žo­džio“ žur­na­lis­tei kai ku­rie gy­ven­to­jai skun­dė­si, jog ke­lią į aikš­te­lę jie ži­nan­tys, bet va­žiuo­ti ne­no­rin­tys, nes į ją ve­dan­tis ke­lias esąs la­bai pra­stas. Svars­to­ma, jog gal­būt dėl šios prie­žas­ties žmo­nės kar­tais daik­tus tie­siog su­de­da prie kon­tei­ne­rių.

Šir­vė­nos se­niū­ni­jos se­niū­nas Sau­lius Ei­gir­das „Bir­žie­čių žo­džiui“ pa­tvir­ti­no, jog „ke­lias į vi­są ra­jo­ną ap­tar­nau­jan­tį ob­jek­tą yra in­ten­sy­viai nau­do­ja­mas ir tu­ri bū­ti in­ten­sy­viai pri­žiū­ri­mas“. Prieš sa­vai­tę, pa­si­tai­kius tin­ka­mam orui, bu­vo nu­grei­de­riuo­tas. Ta­čiau to il­gam ne­pa­kan­ka. Au­to­mo­bi­lių va­žiuo­ja daug, o jei­gu dar ima ly­ti ir vėl „duo­bės bei pliur­za“. Pa­sak se­niū­no, pro­ble­ma bu­vo, yra ir bus, kol ne­bus pa­klo­tas as­fal­tas. Jis ap­gai­les­ta­vo, kad vi­du­ry lau­kų pa­sta­to­mas ob­jek­tas, o nu­ties­ti ge­rą ke­lią pa­mirš­ta­ma. Nė­ra abe­jo­nių, kad šio ke­lio su­tvar­ky­mui tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mos lė­šos. Se­niū­nas bė­do­jo, jog vien grei­de­riuo­ti jau ne­pa­kan­ka, ten­ka ir žvy­ro už­pil­ti, ir vis tiek ky­la pro­ble­mos.

Prii­ma at­lie­kas, par­duo­da že­mę

Di­de­lių ga­ba­ri­tų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lės, esan­čios Bir­žų kai­me, at­lie­kų priė­mė­jas Ovi­di­jus Jan­kaus­kas „Bir­žie­čių žo­džiui" pa­ste­bė­jo, jog į aikš­te­lę prii­ma­mos ir bio­lo­giš­kai skaid­rios at­lie­kos (ša­kos, dar­žo gė­ry­bės, la­pai). Jis pa­tiks­li­no, jog ne­prii­ma­mi ne­be­rei­ka­lin­gi vais­tai ir gyv­si­dab­ris. Nau­do­tų pa­dan­gų vie­nas žmo­gus ga­li pri­sta­ty­ti pen­kis vie­ne­tus. Pas­te­bė­ta, jog nuo šių me­tų prii­ma­mos tik leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių pa­dan­gos. Aikš­te­lė­je ren­ka­mos ir mo­to­cik­lų, mo­pe­dų, dvi­ra­čių pa­dan­gos. Kol kas joms vie­tos dar yra, to­dėl no­rin­tie­ji ga­li su­skub­ti ga­ben­ti. Be­je, prii­ma­mos tik šva­rios ir ne­sup­jaus­ty­tos pa­dan­gos. As­bes­to at­lie­kų vie­nas gy­ven­to­jas ga­li pri­sta­ty­ti tik 300 ki­log­ra­mų. At­ve­ža­mi stik­lai­niai tu­rė­tų bū­ti šva­rūs. Gy­ven­to­jai tu­rė­tų įsi­dė­mė­ti, kad grin­di­nės plokš­tės ne­pris­ki­ria­mos prie kar­to­no at­lie­kų. Plas­ti­ko at­lie­koms ne­prik­lau­so ūki­nin­kų nau­do­ja­mos plė­ve­lės nuo šie­nai­nio ir tink­liu­kai. Va­di­na­mo­sios plas­ti­ki­nės len­te­lės – ir­gi ne plas­ti­kas.

At­ve­žus bet ku­rias at­lie­kas, bū­ti­na su sa­vi­mi tu­rė­ti as­mens do­ku­men­tą.

Pa­si­tei­ra­vus apie ke­lią, at­lie­kų priė­mė­jas tik pa­ste­bė­jo, jog juo kas­dien pra­va­žiuo­ja ne trys ar pen­kios, bet kur kas dau­giau ma­ši­nų. Vien į aikš­te­lę at­vyks­ta 50–60 au­to­mo­bi­lių.

Bir­žie­čiai žur­na­lis­tei pa­sa­ko­jo, jog Ovi­di­jus Jan­kaus­kas ne tik gra­žiai tvar­ko­si aikš­te­lė­je, bet ir rū­pi­na­si tais, ku­rie no­rė­tų pa­siim­ti sau ko­kį nors at­vež­tą daik­tą. At­lie­kų priė­mė­jas pa­tvir­ti­no, jog kar­tais pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai žmo­nės krei­pia­si, pra­šy­da­mi ko­kio nors bui­ti­nio prie­tai­so ar jo de­ta­lės. Į aikš­te­lę at­ve­ža­ma ir vi­sai ne­blo­gų daik­tų.

Ovi­di­jus Jan­kaus­kas bir­žie­čiams pra­šė pra­neš­ti, jog aikš­te­lė­je ne tik prii­ma­mi ne­rei­ka­lin­gi daik­tai, bet ir par­duo­da­ma kom­pos­ti­nė že­mė, ku­ri ruo­šia­ma tre­jus me­tų.