Naujausios
„Ant rubežiaus“ sutems „Keisto folko naktis“
Septynioliktasis tradicinis Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“ šiemet Šiauliuose truks tris dienas. Birželio 5-7 dienomis gros ir dainuos apie 350 muzikantų. Festivalyje koncertuos svečiai iš Latvijos. Jaunimas kviečiamas panaktinėti „Keisto folko naktyje“.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Muzikantai improvizuos bulvare
Festivalis „Ant rubežiaus“ prasideda ketvirtadienį, birželio 5 dieną, keisto folko grupių koncertais. Didžiojoje scenoje, pėsčiųjų bulvare prie Dailės galerijos, nuo 20 valandos skambės išskirtinis trisdešimtmetį švenčiančios grupės „Jonis“ ir Šiaulių pučiamųjų orkestro muzikinis projektas.
Pakviesti svečiai – Latvijoje gerai žinoma etno-roko grupė „Laimas muzykanti“. Naktinę programą baigs kapela „Sadūnai“.
„Tai bus netradicinė liaudiška muzika, todėl ypač kviečiu ateiti jaunus žmones“, – kvietė festivalio prodiuseris Pranciškus Trijonis.
Kasmet norą dalyvauti pareiškia daug kaimo muzikantų, todėl festivalio organizatoriai daro atranką. „Norime, kad būtų ne antrus metus grojantys armonika“, – juokavo P. Trijonis. Tačiau priduria, jog svarbiausia, kad festivalis būtų smagus.
Ant scenos koncertuos 35 grupės, apie 30 pavienių kaimo muzikantų. Šešios kapelijos dalyvaus pirmą sykį. Gausus būrys dalyvių atvyks iš Aukštaitijos krašto.
Visi muzikantai laisvu nuo grojimo metu kviečiami pasirinktoje vietoje improvizuoti pėsčiųjų bulvare, taip kurti šventinę nuotaiką.
Festivalyje bus įteikiamos nominacijos keisčiausiai folko grupei, šauniausiai kapelijai ir stilizuotai kapelai, šeštadienį bus išrinktas muzikantų muzikantas. Nominuotiesiems atiteks Lietuvos tautiniu paveldu pripažintos ąžuolinės statinaitės, kurias pagamino marijampolietis tautodailininkas Vitalius Striuogaitis.
Rekordas – rugpjūtį
Festivalis „Ant rubežiaus“ garsus rekordais: rekordų knygoje užfiksuotas ilgiausias miestelėnų vaišių stalas, ilgiausia dumplinė armonika, didžiausias 37 lietuvių bandonininkų orkestras. Pernai sukurta didžiausia taburetė su ant kampo sėdinčiu mediniu kaimo muzikantu.
Šiemet rekordas festivalyje nebus fiksuojamas, tačiau P. Trijonis intriguoja, jog rekordo galima tikėtis jubiliejiniame ansamblio „Jonis“ koncerte rugpjūčio mėnesį. Tada „Jonis“ minės 30 metų jubiliejų, muzikinis klubas „Juonė pastuogė“ – dvidešimtmetį.
Bus kermošius
Festivalio „Ant rubežiaus“ dienomis veiks kermošius – tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugė. P. Trijonio teigimu, be prekybininkų festivalis neįvyktų.
Šiaulių miesto savivaldybė festivaliui skyrė 6 tūkstančius litų, Lietuvos kultūros taryba finansavo 15 tūkstančių litų.
„Jeigu miestas prisidėtų prie festivalio daugiau, galėtume jį išplėsti iki Baltijos šalių festivalio. Norisi, kad apie jį išgirstų plačiau, Šiaulius pamatytų. Tokių minčių turime, nes Baltijos šalyse aukšta liaudiškos muzikos kultūra, pati muzika gimininga“, – sakė festivalio prodiuseris.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KVIETIMAS: Festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuseris Pranciškus Trijonis ketvirtadienį kviečia ateiti paklausyti netradicinio folkloro „Keisto folko naktyje“. Ypač laukiamas jaunimas.