Abiturientams paskutinis skambutis

Asmeninio albumo nuotr.
Vabalninko Balio Sruogos gimnaziją baigia LXXI abiturientų laida. Abiturientai su savo klasės auklėtoja Maryte Martinkevičiene per šimtadienį.
Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos LXXI laidos abiturientus šiandien paskutinis skambutis rikiuoja į garbės ratą gimnazijos stadione. Likimo ironija – IV g klasė, ėjusi išvien, iškilmingą dieną dėl karantino turi išlaikyti atstumą.Tėveliai, svečiai, mokytojai atvyksta automobiliuose, parkuojasi stadione. Neišlipa. Paskutinio skambučio šventė stebima iš automobilio.
Su gimnazija atsisveikina 16 moksleivių. Kokie jie, būsimieji LXXI laidos absolventai?

Lyderiai

Klasės auklėtoja Marytė Martinkevičienė klasę giria: visada pasižymėjome tuo, kad mokėjome dirbti komandoje, turėjome aktyvius lyderius gebėjusius suburti draugus tikslams pasiekti. Mokyklą baigia ypatingi, kūrybingi, darbštūs, išradingi, patikimi, verslūs, apie ateitį galvojantys jauni žmonės – tikri gimnazistai, kuriems pirmiems gimnazijos istorijoje teko baigti mokslus nuotoliniu būdu: mokytis ir laikyti kai kuriuos egzaminus neišeinant iš namų.

Aštuoni moksleiviai jau išlaikė muzikos, technologijų ir dailės egzaminus. Visiems sekėsi gerai. Didžioji dauguma mokosi atsakingai, ruošiasi brandos egzaminams. Jau ir ankstesniais metais mokiniai: S. Čyžiūtė, U. Stirkaitė, G. Šimėnaitė, G. Pupelytė, R. Baltrušaitis siekė kuo geresnių rezultatų...

Rajoninių olimpiadų prizininkai. Sportininkai dalyvavo ir respublikinėse varžybose. Keturi baigė Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklą. Jų pagalba labai pravertė organizuojant įvairius renginius. Didžioji klasės dalis šoko liaudies šokius, dalyvavo respublikinėse šventėse, o Simona ir Rokas tapo respublikinio konkurso „Patrepsynė“ laureatais.

Klasė garsėjo ne tik akademiniais pasiekimais. Čia mokėsi du mokyklos mokinių prezidentai: Simona Čyžiūtė (net dvi kadencijas) ir Laurynas Tamulynas. Labai aktyviai mokinių savivaldoje reiškėsi Rokas Baltrušaitis – nuolatinis Lietuvos moksleivių sąjungos forumų dalyvis.

Mokinių Savivaldos komitetų nariai organizavo ir aktyviai dalyvavo „Naktis mokykloje“, „Padėkų pertrauka“ renginiuose, padėjo mokytojams nepamokinio ugdymo dienų metu.

Ne tik gimnazijos, bet ir Vabalninko bendruomenė ilgai prisimins šios klasės organizuotus renginius: abiturientų paskutinį skambutį 2019 metais, Mokytojo – Savivaldos dieną, kalėdinį karnavalą ir t. t.

Moksleiviai įsijungė į savanorystės veiklas. Aktyvūs savanoriai Simona Č. ir Rokas B. daug padėjo mokykloje, Gerda Š. ir Ugnė S. savanoriavo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriuje.

– Man teko laimė ir atsakomybė būti su šiais jaunais žmonėmis nuo praėjusių metų vasario. Iššūkis teko ne menkas – jie nuo penktos iki vienuoliktos klasės turėjo savo auklėtoją, idėjas. Mokėmės visi vieni iš kitų, vienaip ar kitaip vieni kitus auklėjome. Brandus, tikslo siekiantis klasės kolektyvas puikiai susidorojo su keliamais uždaviniais. Mokėsi, organizavo renginius, buvo ryškiai matomas tiek gimnazijoje, tiek Vabalninko bendruomenės veikloje, – pasakoja abiturientų klasės auklėtoja Marytė Martinkevičienė.

Pasak auklėtojos, paskelbtas karantinas tapo dar vienu iššūkiu – nuotolinis mokymasis visus pavertė „studentais“ anksčiau negu tikėtasi. Visiems klasės moksleiviams leista laikyti brandos egzaminus.

– Šiandien visi – tėvai, moksleiviai ir mokytojai – tikimės, kad iš gimnazijos LXXI laidos abiturientai išeina pasiruošę toliau siekti savo tikslų, priimti keliamus iššūkius ir kurti savo gyvenimus tokius, apie kokius svajojo, – auklėtiniams linki jų klasės vadovė Marytė Martinkevičienė.

Kartu su jais

Mokytoja Simona Stačkūnienė šią laidą auklėjusi nuo penktos iki vienuoliktos klasės prisimena:

–Tai mano pirma auklėjamoji klasė. Mes mokėmės vieni iš kitų, auklėjom vieni kitus. Buvau su jais kaip draugė, džiaugiausi jų sėkmėmis, pasiekimais. Ir pergyvenau, kai jiems skaudėjo arba nesisekė. Jie man buvo, yra ir bus tokie vieninteliai ir nepakartojami. Tapusi mama, tapau kiek sentimentalesnė, todėl su ašaromis akyse prisimenu praleistus metus kartu su jais...

Pradinukų sielos, šukuosena ir raštas

Pradinių klasių mokytoja Sigita Vinciūnienė taip savo auklėtinius apibūdina: gabūs, kūrybingi, muzikalūs ir iniciatyvūs (Ugnė, Simona, Gerda, Rokas, Laurynas). Vita, Saulenė, Benas, Mindaugas, Tomas – tylūs, ramūs, plaukiantys pasroviui.

– Ugnė buvo labai jautri mergaitė. Jeigu kažką pamiršdavo, tai pirmoje klasėje iškart apsiverkdavo. Simona buvo labai mažutė, protinga. Ugnės suolo draugė. Gavusi namų darbų sąsiuvinį, pirmiausia pažiūrėdavo kokį pažymį gavo Ugnė ir tik paskui kiek ji... Gerda – mandagi, rami, tyli. Visada visoms pamokoms pasiruošusi, gražiai ranką kelianti, kantriai laukianti, kada mokytoja pakvies atsakinėti. O Saulenė mėgdavo būti šalia manęs, kai po pamokų ar per pertraukas tikrindavau mokinių darbus ir kai jos darbą pakomentuodavau, žavingai juokdavosi. Vitutė buvo tokia tylutė, kad jeigu per pamoką jos nepaklausdavau atsakinėti, tai ir neišgirsdavau jos balselio. Po pamokų pagalvodavau: „Buvo Vitutė klasėje ar ne?“ Vaikai pasakodavo, kad per pertraukas Vitutė atsigaudavo. Rokas – meniškos sielos. Ramiai, iš lėto pasakys ir viską padarys. Prisimenu jo Kaziuko mugės firminius sumuštinukus su bananais ir klasišką Roko šukuoseną. Taip norėjau nukirpti ir savo sūnų. Benas – mažakalbis, labai nemėgdavo namų darbų. Mindaugas – geras, mandagus, ramus berniukas. Laurynas atėjo į ketvirtą klasę. Aukštas, laibas kaip ir dabar. Po pirmosios ekskursijos su ketvirtokais, kai rudenį važinėjome po Biržų kraštą, jis pasakė: tai buvo pati geriausia ekskursija... Tomas irgi atėjo į ketvirtą klasę. Savotiškas, bet puikiai prie visų pritapo. Visuomet turintis paaiškinimą. O jau Tomo raštas – „kaip su vištos koja“. Tomas dūdele groti pradėjo tik ketvirtoje klasėje. Dūdelės nemėgo, nes neturėjo įgūdžių nuo pirmos klasės. Su šia klase mes galėjome kalnus nuversti. Būtinai turiu paminėti: puikių tėvų fantastiški vaikai, todėl mes jiems daug renginių parodėme. Gal ir atsibosdavome, – šypteli pradinukų mokytoja Sigita Vinciūnienė.

Ir apgailestauja: gaila išėjusių į „Saulės“ gimnaziją auklėtinių – Valdo, Mildos, išvykusių – Žymanto, Arno, Pauliaus, taip pat Tautvydo. Šauni mergaitė buvusi Viktorija. Visada besišypsantis Antanas. Ir maištininkė Brigita. Jie taip pat galėjo Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje šiemet baigti 12 klasių.

Apie savo klasę ir privalumus

Ugnė Stirkaitė: „Pas mus, kaip ir kiekvienoje klasėje būta visko – ir draugiškų akimirkų, ir pykčių... Tačiau tai neišvengiama, nes susiduria keletas skirtingų požiūrių ir mąstymų. Didžioji klasės dalis esame kartu jau nuo darželio laikų, todėl vieni kitus pakankamai pažįstame ir suprantame. Kai ateina laikas organizuoti renginį, mes visi staiga tampame bendra komanda, kuri, sudėjusi savo geriausias mintis ir idėjas, stengiasi išgauti kuo geresnį rezultatą. Brangiausias mūsų turtas – puiki Auklėtoja, kuri, išklausydama visų nuomones, padeda „išgryninti“ ir daro viską, kad tai galėtume įgyvendinti. Buvimas kartu mažoje mokykloje išmokė mus gerbti vienas kitą, turėti tvirtą savo nuomonę, leido būti išgirstiems bei sustiprino mus ne tik kaip klasę, bet ir kaip asmenybes“.

Gerda Šimėnaitė: „ Mūsų klasės mokiniai – ypač aktyvūs. Nuo pat pradinių klasių stengiamės dalyvauti įvairiose veiklose, bandome įgyvendinti savo idėjas. Taip pat prisidėjome prie visuomeninio ir kultūrinio savo krašto gyvenimo. Veiklūs klasės draugai savanoriavo ne tik gimnazijoje ar bendruomenėje, bet ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriuje. Savanorystės metu įgyta patirtis ir pagerinti socialiniai įgūdžiai plečia akiratį bei kompetencijas. Taip pat leidžia geriau pažinti savo krašto kultūrą, istoriją. Savanorystės metu išmokome daug naujų dalykų, kurie ateityje gali padėti išspręsti įvairias problemas bei priimti teisingus sprendimus“.

Rokas Baltrušaitis: „Mokykla man davė galimybę išreikšti save. Visi gimnazijos mokytojai draugiški ir visada pasirengę padėti. Pradinių klasių mokytoja Sigita Vinciūnienė padėjo pagrindus mūsų klasės draugiškumui. Penktoje klasėje klasės vadovo vairą perėmė Simona Stačkūnienė – jauna, charizmatiška, reikli, turinti švelnaus sarkazmo mokytoja. Mokytoja leido mums atsiskleisti kaip asmenybėms, mus augino, brandino. Mes mokėmės iš jos, o ji – iš mūsų. Turėdami puikią klasės vadovę, galvojome, kad joks kitas mokytojas jos niekada nepakeis. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Mūsų buvusi auklėtoja Simona dabar augina du sūnus, o mūsų klasę į gyvenimą palydi Marytė Martinkevičienė, su kuria taip pat radome bendrą kalbą. Dabartinė mūsų auklėtoja – kovotoja už mūsų klasę, besirūpinanti mumis ir mus tikrai vertinanti, visada besidalinanti geromis emocijomis, negailinti vaišių... Visos trys klasės vadovės – charizmatiškos asmenybės. Charizmos netrūko ir mūsų gimnazijos buvusiam direktoriui Laimučiui Štirvydui. Tai vadovas, kuris skleidė šilumą, geranoriškumą ne tik mūsų klasei, bet visai mokyklai.

Metus gimnazijoje galima pavadinti gyvenimo mokykla. Mokėmės ne tik dalykų, mokėmės pažinti gyvenimą. Nemaža dalis bendraklasių buvo mokinių savivaldos nariais, komitetų pirmininkais ir net prezidentais. Buvome pilni įvairiausių sumanymų, kuriuos įgyvendinant reikėjo įrodyti, ko esame verti. Visada stengėmės padaryti kuo geriau ir išskirtiniau. Tiesiog taip gavosi, kad vienoje klasėje buvo ryškių lyderių. Gal dėl to „kalti“ mūsų tėveliai, kurie mus augino ir palaikė bet kokiose situacijose.

Gimnazijoje praleistų metų tikrai nepamiršiu. Dabar karantinas, bet kas ten žino, gal dar staigmenų netikėtų su klase bei mokyklos ir tėvelių pagalba šausim. Norėtųsi baigti mokslo metus sėkmingai ir kuo išskirtiniau“.

*******

Pasak Biržų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Didzinsko, šiemet Biržų rajone paskutinis skambutis skamba 295 abiturientams: 157 baigia „Saulės“ gimnaziją, 16 – Vabalninko Balio Sruogos gimnaziją. Biržų technologijų ir verslo mokymo centre –122 abiturientai ( 92 – Biržų ir 30 – Vabalninko skyriuose).