Naujausios
Statistikos departamentas paskelbė, kad ir šiais metais emigracijos mastai nemažėja. Vien per sausį iš šalies oficialiai išvyko 3999 gyventojai. Jei ir toliau bėgančių bus daugiau nei grįžtančių, o mirštančių - daugiau nei gimstančių, dar metų viduryje mūsų Lietuvoje trijų milijonų gali nebelikti.
Vos per 3 mln. gyventojų
Šiuo metu Lietuvos gyventojų liko vos apie 3 mln. 6 tūkst. Tiesa, tai nėra oficialūs skaičiai. Statistikos departamentas, pernai surašęs visus gyventojus, paskelbė, kad mūsų pernykštį kovą buvo likę 3 mln. 54 tūkst. Tačiau per 2011-uosius dėl emigracijos bei neigiamo gimimų ir mirčių balanso jų sumažėjo 45,2 tūkst. Lietuvą per šių metų sausį paliko net 3999 gyventojai, o iš užsienio sugrįžo 1532. Mirčių ir gimimų statistika dar neskelbiama. Galima daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvos gyventojų yra apie 3 mln. 6 tūkst.
„Teigiama tendencija yra tik ta, kad padaugėjo grįžtančiųjų, tačiau jų vis tiek daug mažiau nei išvykstančiųjų“, - konstatavo Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vyr. specialistė Liucija Palčiauskienė. Būtent migracija yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gyventojų skaičiaus mažėjimą.
Lemia lūkesčiai
Kodėl emigracijos mastai nemažėja, nors valdžia jau seniai yra deklaravusi sunkmečio pabaigą? Sociologas Vladas Gaidys vardija kelias pagrindines priežastis.
„Visų pirma tai lemia negerėjantys gyventojų ekonominiai lūkesčiai. Kita priežastis - užsienio valstybėse, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, susidarė kritinis emigrantų iš Lietuvos skaičius, todėl jiems ten daug lengviau įsitvirtinti: veikia lietuviškos parduotuvės, įdarbinimo biurai, sukurta lietuviška infrastruktūra ir t.t. Lietuviui ten pritapti daug lengviau nei kokiam estui, o kartais ir daug lengviau nei Vilniuje ar Kaune“, - dėstė V.Gaidys.
Trūksta valdžios dėmesio
Tačiau svarbiausia priežastimi sociologas įvardijo ekonominę šalies situaciją.
„Jei žmogus metus ar dvejus negauna darbo, kiek jis Lietuvoje gali kentėti? O net ir turintys darbą, bet, pavyzdžiui, pasiėmę paskolą, nebegali išgyventi dėl mažėjančių algų. Kitiems net už šildymą susimokėti neužtenka pinigų. Daug kas dėl to kaltina valdžią. Pasakysiu banaliai, tačiau ir aš esu įsitikinęs: valdžia turi sukurti sąlygas geriau gyventi Lietuvoje“, - konstatavo V.Gaidys.
Kaip vieną pavyzdžių jis įvardijo nepakankamą politikų dėmesį pačiam smulkiausiam verslui.
„Jei žmogus turi mikroįmonę iki 9 darbuotojų - kepyklėlę, parduotuvėlę ar panašiai - tikrai yra daug didesnė tikimybė, kad jis liks Lietuvoje net ir tuo atveju, jei užsienyje galėtų uždirbti daugiau. Tačiau pas mus dėl monopolijų turėti įmonėlę yra labai sunku, o ir biurokratiniai trukdžiai yra dideli: įvairūs patikrinimai, suvaržymai ir t.t.“, - sakė V.Gaidys.
Panaikino finansavimą
Seimo Užsienio reikalų komiteto, atliekančio parlamentinę emigracijos reguliavimo kontrolę, vicepirmininkas Justinas Karosas pripažino, kad valstybė nedaro nieko, kad emigracija būtų mažinama.
„Kol toks nedarbas, tokios algos - emigracija vyks visą laiką. Ir nei Seimas, nei Vyriausybė čia nieko negali pakeisti. Tačiau antrinius veiksnius, aišku, galime neutralizuoti. Pavyzdžiui, biurokratizmą besisteigiančiam verslui galima mažinti, investuoti į verslo skatinimą, suaktyvinti ekonomiką. Tačiau elgiamasi atvirkščiai. Pavyzdžiui, nuo 2009-ųjų net nebefinansuojamas Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos 2007-2013 metams vykdymas. Aišku, ta strategija labiau propagandinė, tačiau vis tiek geriau negu nieko. Bet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė jei jau kapoja finansavimą, tai kapoja. O tai irgi skatina žmones emigruoti“, - įsitikinęs J.Karosas.
Beje, minėtoje strategijoje numatyta, kad jau 2012-aisiais iš Lietuvos emigruos ne daugiau žmonių, nei grįš atgal. Tačiau jau pirmasis mėnuo parodė, kad tai - tik naivios iliuzijos.
Taupymas smogė darbo rinka
Valdančiosios Seimo Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma tvirtino nieko nežinantis apie tai, kodėl nutrauktas finansavimas emigracijos mastams reguliuoti.
„Bent jau Seime dėl finansavimo prioritetų niekas nebuvo pateikta. O emigracijos tendencijos iš tikrųjų kelia nerimą. Tačiau tai nėra lengva pakeisti žinant pragyvenimo lygių skirtumus tarp Lietuvos ir išsivysčiusių valstybių“, - tikino J.Razma.
Vienas konservatorių lyderių gynė saviškius, tvirtindamas, esą jie padarė gana daug.
„Viena iš teigiamų krypčių yra siekis į Lietuvą pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, kad atsirastų daug gerų darbo vietų, kad kiek įmanoma sumažintume ekonominių emigrantų. Tą kryptį reikia ir toliau plėtoti. Tikiuosi, taip ir bus daroma, nes kitos išeities nėra. O įvairūs pensijų ar pašalpų karpymai prie emigracijos didėjimo neprisidėjo. Tik investicijų karpymas prisidėjo, nes sumažėjo darbo vietų“, - sakė J.Razma.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"