Naujausios
2015 metų įvykiai: kaip gyveno Šiauliai – ketvirtasis šalies miestas
Apžvelgdami nueinančius 2015 metus sumuojame darbus ir dar sykį prisimename svarbius įvykius. Kokie šie metai buvo Šiauliams?
Metų pinigas
Jono TAMULIO nuotr.
KAINOS: Kainas matome eurais, bet tikrai ne vienas jas dar verčiame į litus. Ar tikrai kainos beveik nesikeičia?
2015 metais Lietuva pradėjo gyventi su euru. Sausio 1-ąją šalies bankomatų tinkluose pirmosios eurų kupiūros – po 10 eurų – išgrynintos Šiauliuose.
Šiaulių banko klientas šiaulietis tai padarė 2 minutės po vidurnakčio, o SEB bankas užfiksavo, jog pirmieji eurai jo tinkle išimti 5 minutės po vidurnakčio taip pat šiauliečio.
Šiauliečių visuomenininkų ir dizainerio Viliaus Purono iniciatyva lietuviški pinigai įamžinti Šiaulių universitete atidarytame Cento kambaryje. Jam sukurti iš visos Lietuvos žmonės siuntė litus ir centus. Atsisveikinimo su lietuvišku pinigu knygoje pasirašė ar buvo įrašyti aukotojai.
Metų rinkimai
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MERAS: 47-erių metų tiesiogiai išrinktas meras Artūras Visockas į valdžią atėjo kaip visuomenininkas, bet kuo jo interesai skiriasi nuo „partinukų“?
Kartu su Savivaldos rinkimais pirmą kartą įvyko ir tiesioginiai merų rinkimai. Dėl Šiaulių mero regalijų varžėsi net 11 kandidatų. Meru tapo Artūras Visockas, visuomeninio judėjimo atstovas.
Per antrąjį rinkimų turą A. Visocką palaikė 18 342 rinkėjai, jo varžovą Valerijų Simulik – 8 648 rinkėjai. Šiauliuose iš viso yra 88 668 rinkėjai. Tik 30 procentų rinkimų teisę turinčių miestiečių atėjo rinkti mero.
Savivaldybės Tarybos rinkimuose dalyvavo per 40 procentų rinkėjų. Jų valia į miesto Tarybą pateko 9 politinės jėgos: 7 partijos ir 2 visuomeniniai judėjimai.
Meras valdančiąją koaliciją suformavo iš dešiniųjų politinių jėgų.
Metų postas
Už valdžios borto liko socialdemokratai, išskyrus vieną – Domą Griškevičių. Jaunasis socialdemokratas į opoziciją nepasitraukė ir už prisijungimą prie valdančiosios koalicijos pelnė vicemero postą.
Už maištą nepriimtas į Tarybos Socialdemokratų frakciją. Partijos spaudžiamas parašė atsistatydinimo iš vicemero pareigų prašymą, bet Taryba D. Griškevičiaus neatleido.
Metų žlugimas
„FABRIKAS": Užrašas, buvęs ant Menų inkubatoriui nupirkto pastato, „Korupcijos fabrikas“ buvo pranašiškas.
Miesto Taryba nutraukė Menų inkubatoriaus projektą. Žarstydami mokesčių mokėtojų pinigus kelių kadencijų politikai tampė projektą septynerius metus: vieni stūmė, kiti skundė. Laidotuvės buvo prabangios – iš miesto kišenės teko grąžinti per 400 tūkstančių eurų (per 1,38 milijono litų) europinės paramos.
Nebaigtus rekonstruoti inkubatoriaus griuvėsius bandyta siūlyti verslui už simbolinį 1 eurą, bet norinčiųjų neatsirado.
Metų dovanos
75 metų ir vyresni pensininkai miesto autobusais pradėti vežti nemokamai. Miesto Taryba biudžeto lėšomis kompensuoja bendrovei „Busturas“ senjorų vežimą.
Pradėtas iš biudžeto remti ir vaikų ugdymas šešiose privačiose ikimokyklinėse įstaigose – už vieną vaiką skiriama po 70 eurų per mėnesį.
Iškilo paminklas Šiauliuose gyvenusiam ir dirbusiam žymiam pedogogui Jonui Murkai (1889–1945), lietuvių pedagogikos novatoriui. Paminklą savo lėšomis pastatė ir miestui dovanojo J. Murkos palikuonys.
Metų statyba
Ginkūnų kapinėse lapkritį pastatytas kolumbariumas, kurio statybos pabaigtuvių laukta dar 2014 metų rudenį. Pastatyti du kolumbarumio moduliai iš penkių suprojektuotų. Nišos urnoms laidoti kainuos 500 eurų.
Metų įkurtuvės
Atidarytas Vaikų globos namų naujas kompleksas. Į pastatytus septynis modernius kotedžus, pritaikytus vaikams gyventi šeimynose, iš senojo internatinio pastato persikėlė 56 globotiniai.
Rėkyvoje baigti statyti Globos namai seneliams.
Baigtas įgyvendinti Pramonės parko antrojo etapo (Laisvosios ekonominės zonos) plėtros projektas. Įrengta infrastruktūra verslui kurtis 135 hektaruose plyno lauko.
Metų klasteriai
Septynios verslo įmonės, siekdamos stiprinti pozicijas tarptautinėje rinkoje, įsteigė Šiaulių užsakomosios gamybos klasterį. Steigimo sutartį pasirašė UAB „Salda“, UAB „Statga“, UAB „Kalvis“, UAB „Elga“, UAB „Plieno fortas“, UAB „Henris" ir veiklą atnaujinusi UAB „Mechanika“.
Šiaulių universitetas pasirašė universitetų klasterio steigimo sutartį su Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Lietuvos edukologijos universitetais.
Metų gelbėtojai
Šiaulių oro uosto įmonę politikai gelbėja Savivaldybės pinigais. Miesto Taryba oro uosto veiklai vykdyti ir skoloms dengti atseikėjo jau daugiau nei 400 tūkstančių eurų. Plius yra nusprendusi suteikti Savivaldybės garantiją 1 milijono eurų paskolai, kurią imonė gali imti investicijoms.
Metų akcentai
Šiaulius sujudino skulptoriaus Gintauto Lukošaičio meninis akcentas „Verksmas“ – verkiančios mergaitės auksuota galva ant kanalizacijos vamzdžio, pastatyta Prisikėlimo aikštėje. Per 700 piliečių pasirašė peticiją, kad akcentas būtų iškeltas į kitą vietą.
Savivaldybė pati kaip nelegalų kūrinį nugriovė dizainerio Viliaus Purono skardos lankstinį „Penktasis kėlinys“. Skardinė krepšininko figūra penkerius metus stovėjo prie Šiaulių arenos.
Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare prieš Kalėdas suskambėjo Dariaus Augulio sukurtas meninis akcentas „Iš kur varpų balsai pareina“.
Metų vardai
Šiaulių miesto garbės piliečio vardas suteiktas Virgilijui Noreikai, iš Šiaulių kilusiam legendiniam Lietuvos tenorui.
Miesto kultūros ir meno premijos laureatais tapo fotomenininkas Algirdas Musneckis, chorvedys Remigijus Adomaitis, berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vadovas, publicistas Ričardas Jakutis ir muziejininkė Vilija Ulinskytė-Balzienė.
Metų nuotrauka
PERSPEKTYVA: Gal greitai mieste liks tik tiek šiauliečių, kurie tilps į vieną nuotrauką, jei Savivaldybė nesiims esminių pokyčių?
Švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį Prisikėlimo aikštėje kartu nusifotografavo tūkstančiai šiauliečių. Unikalioje rekordinio dydžio ir itin didelės raiškos fotografijoje „Šypsokis, Saulės mieste“ galima įžiūrėti kiekvieną veidą.
Parengė Rūta JANKUVIENĖ
Įvykių vertinimu su „Šiaulių kraštu“ dalijasi miesto Tarybos nariai Šiaulių universiteto profesorius istorikas Arūnas Gumuliauskas, Šiaulių banko valdybos narys Jonas Bartkus, opozicijos lyderis Justinas Sartauskas, šiemet netekęs mero regalijų. Savo požiūriu pasidalijo ir iš politikos pasitraukusi, bet nuo aktualijų nenutolusi Vida Skačkauskaitė, buvusi miesto merė.
„Naujas etapas savivaldos istorijoje“
Istorikas profesorius Arūnas GUMULIAUSKAS, tapęs Šiaulių miesto tarybos nariu, išskirtiniu metų įvykiu įvardija Savivaldos ir tiesioginius mero rinkimus:
– Nuo 2015 metų galime brėžti Lietuvos savivaldos istorijoje naują etapą. Kai meras išrenkamas tiesiogiai, jis jaučiasi ne tik tvirčiau, bet ir teisiškai labiau yra apsaugotas. Dabar nuversti merą nėra lengva. Tai prisideda prie savivaldybės Tarybos darbo stabilumo.
Nauja yra tai, kad merais tapo nepartiniai žmonės. Ne tik Šiauliuose, bet ir Panevėžyje, Kaune, Alytuje. Tai svarbus žingsnis savivaldos demokratizavimo link, nes nuo 1995 metų savivaldybių tarybas rinkome tik pagal partinius sąrašus.
Šiauliuose meras Artūras Visockas ir jo visuomeninis rinkimų komitetas nėra susaistyti jokiais partiniais ryšiais – tai teigiamybė.
Bet yra ir neigiama pusė. Savivaldybės labai priklausomos nuo centro, šalį valdo partijų atstovai, o su jais bendravimo patirties nėra.
Kita vertus, A. Visocko visuomeninis judėjimas, kad sudarytų daugumą Taryboje, turėjo tartis su partijomis.
Valdančiojoje koalicijoje mažumą sudaro Tarybos senbuviai, todėl koalicija renkasi naują darbo stilių. Galbūt jis nėra visai priimtinas – turi dar gludintis kampai, bet po truputį judama komandinio darbo link.
Kitais metais laukia išbandymas Seimo rinkimais. Koalicijoje yra partijų, ir kokios politinės jėgos įgaus svorio, tai atsispindės ir Savivaldybės darbe.
Vietoje gali norėti operatyviai spręsti reikalus, bet jeigu klausimas turi pereiti per „centro“ rankas – tai didžiulis stabdys. Nuo kovo mėnesio, pavyzdžiui, su Vyriausybe tariamės dėl oro uosto reikalų.
Šie metai buvo įvairūs, bet nematau pagrindo verkšlenti. Manau, tik 2019 metais bus aišku, kas pavyko. Kol kas matome tik detales, bet ne visumą.
„Nepakankamai sparčiai judame“
Jonas BARTKUS, miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, pabrėžia euro įvedimo reikšmę:
– Euro įvedimas buvo ypatingas įvykis. Euras stipriai veikia verslo integraciją. Verslininkai vis labiau suvokia, jeigu darai verslą tik Lietuvoje, tavo perspektyvos bus nekokios.
Šie metai verslui buvo geri – pinigai buvo pigūs, verslas ėmė kreditus, plėtė veiklą. Tai rodo ir beveik užpildytas Pramonės parko pirmasis etapas.
Teigiama, kad su euro įvedimu kainos pašoko, bet pats matau, kad vienos pašoko, kitos – ne. Gal daugiausia kilo mažų paslaugų kainos – buvo litas, dabar gali būti euras.
Atlyginimų augimas priklauso nuo to, kaip greitai tuos atlyginimus išleidžiame. Vartojimas skatina verslą ir atlyginimų didėjimą. Bet mes, lietuviai, turime taupumo geną.
Europiečiai greičiau leidžia atlyginimus, du kartus greičiau apsisuka pinigai ir atlyginimai yra du kartus didesni.
Lengviausia verslininkus kaltinti, kad nemoka didesnių atlyginimų, bet kai versle negali daugiau uždirbti, negali ir daugiau mokėti.
Savivaldybėje pozityvas – kad pradėjo dirbti tiesiogiai rinktas meras, radikaliai pasikeitė valdžia. Negatyvas – kad galutinai sužlugdėme Menų inkubatorių. Toliau stovi jo griuvėsiai ežero pakrantėje, o galėjome turėti objektą, apie kurį suktųsi verslas.
Savivaldybės nauji projektai kelia nerimą. Baigėsi vienas europinio finansavimo laikotarpis, prasidėjo kitas.
Ar pakankamai greitai įsivažiuojame į miesto reikalus? Manau, kad ne.
Svarbiausi miestui yra URBAN programos projektai, bet tik prieš kelias dienas programą galutinai patvirtinome.
2016 metų biudžeto projektas sudaromas. Gera naujiena, jog nenumatoma skolintis. Bloga – jog nenumatoma skolintis dėl investicinių projektų vykdymo.
Kitais metais neplanuojama nė vieno rimto projekto, geriausiu atveju, nauji projektai startuos tik 2016 metų gale arba 2017 metais.
Kritiškai vertinčiau šiųmetinį lėšų švaistymą. Oro uostui pinigų primetėme daugiau, nei skolų turi. Gal ir gali būti skiriami. Bet nei įmonės naujas direktorius paskirtas, nei įmonės perspektyvą žinome. Senjorų pavėžėjimas vien per tris mėnesius kainavo jau 140 tūkstančių eurų.
Kad pinigų biudžete atsirado, tai ne valdžios nuopelnas – gerėjo ekonominė situacija.
„Nežinojo, ką reiškia neturėti pinigų“
Justinas SARTAUSKAS, miesto Tarybos opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas, pabrėžia, jog į priekį judėta dėl padėto pagrindo:
– Reikia džiaugtis, kad šiemet buvo baigti projektai, kuriuos pradėjome praėjusią kadenciją: pastatyti Vaikų globos namai, baigtas LEZ-o infrastruktūros projektas, atsirado LEZ-o operatorius. Seneliai įsikels į naujus Globos namus.
Bet nė vienas naujas projektas šiemet nepradėtas vykdyti, o URBAN programa vėluoja. Iš administracijos neišreikalauta dirbti taip, kad tęstųsi darbai.
Liūdniausias įvykis – kad žlugo Menų inkubatoriaus projektas.
Kita vertus, šiemet gerai buvo sutvarkyti Savivaldybės finansai – tokį rezultatą davė ankstesnių metų taupymo politika. Valdančioji koalicija nežinojo, ką reiškia neturėti pinigų, ir galėjo dosniai juos skirstyti.
„Lyderių neturime“
Buvusi sąjūdininkė, Šiaulių merė Vida SKAČKAUSKAITĖ teigia, jog labiausiai miestui trūko lyderių:
– Metų problema įvardyčiau tai, kad mieste dingo lyderiai. Tiesiogiai išrinktas meras tai dar nereiškia, kad yra miesto lyderis. Kėdė žmogaus nepadaro lyderiu.
Ar mero, ar asociacijų prezidento postas tik suteikia galimybę asmenybei atsiskleisti. Yra mieste žmonių, garsėjančių savo veiklos srityse. Miestas yra daugiaplanis.
Nėra dabar autoritetų, kurie vienytų miesto bendruomenę, kuriais žavėtųsi, kurie išsiskirtų bendruomeniškumu, patriotizmu – nebijokime to žodžio.
Bendruomeniškumo mieste nedaugėja. Tai, kad į valdžią atėjo visuomenininkai, dar nieko nereiškia. A. Visockui yra tik suteikta didžiulė galimybė padaryti miestą bendruomenišką. Bet jeigu einu gatve, o jis man nė „labas“ nesako, tai apie ką galima kalbėti?
Kita vertus, ar kasdieniame gyvenime šiauliečiui labai svarbu, kad žlugo Menų inkubatorius? Jo reikėjo tik keletui žmonių. Ar be jo nėra kultūros?
Ir ne dėl skulptūrų turėtume diskutuoti, o dėl vertybių.
Jeigu įvykiai mieste ne skaldytų, o pradėtų vienyti miestiečius, kad ir nuo mažiausių bendrų darbų, įžvelgčiau judėjimą pirmyn.
Kalbino Rūta JANKUVIENĖ
APKLAUSA
Koks 2015 metų įvykis jūsų gyvenime buvo ryškiausias?
Stasys BRUŽAS, buvęs elektrikas, pensininkas:
– Šiemet pirmi metai, kai vaikštau su „drauge“ – teko lazdą pasiimti. Liūdnoka ir nemalonu, vis maišosi kaip trečia koja. Lazdos specialiai nesirinkau – žmonos palikimas. Kelia nostalgiją, nes žmonos šešeri metai nebėra. Ateinančiais metais labiausiai tikiuosi geresnės sveikatos.
Regina GARKEVIČIENĖ, gamybos kontrolierė:
– 2015-ieji buvo geresni nei ankstesni metai. Ėmiau daugiau dėmesio skirti sau, palepinti save. Nueinu į kavinę su vaikais pasėdėti, pagal galimybes pasidarau daugiau pramogų. Kitąmet svajoju nukeliauti kur nors toliau į užsienį.
Evelina RADŽIUVIENĖ, motinystės atostogose:
– Svarbiausias įvykis – šiemet gimė sūnus, dabar jam šeši mėnesiai. Taip pat auginu dukrą. Svarbiausia, kad kitais metais visa šeimyna būtų sveika.
Siegfried LOIDL, verslininkas:
– Šiemet vienas iš mano trijų vaikų, trisdešimtmetis sūnus, pakliuvo į rimtą avariją, buvo sužeistas. Laimė, kad jis gyvas, dabar pasveiko, viskas gerai. Neturiu sąrašo, ką padaryti kitais metais, priimu gyvenimą tokį, koks yra. Jei ateinantys metai bus panašūs į šiuos, jie bus geri. Esu iš Austrijos, bet Šiauliuose gyvenu jau šešerius metus. Turiu čia nedidelį medienos produkcijos verslą.
Kalbino Simona SIMONAVIČĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS