Kaip suprasti?
Į redakciją kreipėsi skaitytojas Stasys. Vyriškis teigė patekęs į abejonių sukėlusią situaciją.
„Pas daktarus lankausi retai ir be reikalo nevaikštau. Bet... Ėmiau ir... susirgau. Iš pradžių ėmiau sloguoti, o po to suskaudo gerklę. Pagalvojau, pagersiu arbatų ir praeis. Bet ne. Po kelių dienų situacija komplikavosi – ėmiau kosėti ir dusti. Kreipiausi į šeimos gydytoją, ir ji mane nusiuntė į priimamąjį, kur sulašino lašinę, taip pat gavau siuntimą plaučių rentgenui, kuris man buvo atliktas tą pačią dieną. Tačiau kokia liga mane kamuoja – taip niekas ir nepasakė. Apie nedarbingumo pažymą taip pat niekas neužsiminė“, – dėstė jis.
Grįžęs namo, vyriškis pasipasakojo savo žmonai.
„Ji mane „paprotino“, kad dabar viskas surašoma e. sveikatos sistemoje. Skaitau ir savo akimis patikėti negaliu – parašyta, kad 11.25 val. lankiausi pas savo šeimos gydytoją, kur man galimai nustatyta lėtinė obstrukcinė plaučių liga, o 11.50 val. apsilankiau Kauno klinikose, kur man suteikta reikalinga specialistų pagalba. Tai kaip suprasti?! Gal aš į Kauną su malūnsparniu nuskridau? Kodėl man prirašyta tokių paslaugų, kokių nebuvo? Ar taip sveikatos įstaigose įsisavinami mokesčių mokėtojų pinigai?“ – stebėjosi skaitytojas.
Klaida ar tyčia?
Ar gali būti, kad e. sveikatos sistemoje įsivėlė klaida, o gal iš tiesų yra pagrindo manyti, kad klaidingas, tikrovės neatitinkantis įrašas sukurtas specialiai? Situaciją „Biržiečių žodžiui“ pakomentavo Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyriaus patarėja Vita Lyskoitienė.
– Kaip gali būti, kad paciento e. sveikatos sistemoje užfiksuotos medicininės paslaugos, kurių, jo teigimu, jis negavo? Ar tai gali būti techninė arba administracinė klaida?
– Duomenis apie pacientui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas į e. sveikatos sistemą pateikia gydymo įstaigos, kurios yra atsakingos už šių duomenų teisingumą.
Duomenų pateikimo klaidų gali pasitaikyti, tačiau neįvertinus konkretaus atvejo duomenų negalima nustatyti, ar paciento nurodytas įrašas yra klaidingas ir dėl kokių priežasčių jis atsirado.
Jeigu pacientas pastebi netikslius ar klaidingus įrašus, jis turi kreiptis į gydymo įstaigą, kurios specialistas pateikė šiuos duomenis. Nustačius klaidą, duomenys turi būti tikslinami teisės aktų nustatyta tvarka.
– Ar už e. sveikatos sistemoje užregistruotas, tačiau faktiškai nesuteiktas paslaugas gydymo įstaigoms gali būti sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis? Kaip kontroliuojama, kad tokiu būdu nebūtų nepagrįstai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai?
– Svarbu atskirti e. sveikatos paskyroje matomą įrašą nuo paslaugos apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Vien šio įrašo nepakanka išvadai, kad paslauga buvo pateikta ligonių kasai apmokėti arba kad už faktiškai nesuteiktą paslaugą buvo sumokėta PSDF lėšomis.
Tai galima nustatyti tik įvertinus konkretaus atvejo duomenis. Ligonių kasa pagal savo kompetenciją vykdo PSDF lėšų naudojimo kontrolę. Jeigu būtų nustatyta, kad PSDF lėšos panaudotos nepagrįstai arba paslaugos deklaruotos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, gali būti taikomos teisės aktuose numatytos poveikio priemonės, įskaitant reikalavimą grąžinti nepagrįstai panaudotas PSDF lėšas.
– Kur turėtų kreiptis gyventojas, e. sveikatos sistemoje pastebėjęs įrašus apie jam nesuteiktas medicinines paslaugas? Kas ir kokia tvarka tiria tokius atvejus bei kokia atsakomybė gresia gydymo įstaigoms, jeigu pažeidimai pasitvirtina?
– Kaip minėta atsakant į pirmąjį klausimą, jeigu pacientas mano, kad jo e. sveikatos paskyroje užregistruota faktiškai nesuteikta paslauga arba įrašas yra netikslus, pirmiausia rekomenduojama raštu kreiptis į duomenis pateikusią gydymo įstaigą ir paprašyti paaiškinti įrašą bei ištaisyti arba panaikinti neteisingus duomenis.
Prašyme reikėtų nurodyti konkretų įrašą, tikslią jo datą, gydytojo pavardę ir paaiškinti, kokie duomenys, paciento manymu, yra netikslūs arba kokia įraše nurodyta paslauga jam nebuvo suteikta.
Pacientas turi teisę reikalauti, kad neteisinga informacija jo medicinos dokumentuose būtų ištaisyta. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, jeigu paciento reikalavimas pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Specialisto ir paciento ginčą dėl šių duomenų koregavimo sprendžia gydymo įstaigos vadovas.
Jeigu pacientas mano, kad buvo pažeistos jo teisės, jis taip pat gali pateikti gydymo įstaigos administracijai skundą dėl šių teisių pažeidimo. Jeigu gydymo įstaigos atsakymas paciento netenkintų, skundas nebūtų priimtas nagrinėti arba atsakymas nebūtų pateiktas per skundui išnagrinėti teisės aktuose nustatytą terminą, pacientas gali kreiptis į kompetentingas institucijas pagal skundo pobūdį. Klausimais, susijusiais su PSDF lėšomis apmokamų paslaugų teikimu ir apmokėjimu, pacientas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą.
Įprasta praktika?
E. sveikatos sistemą prižiūrinčio Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Bumblytė komentavo:
„Jeigu teisingai suprantame situaciją, tai asmeniui buvo atliktas rentgenas, o jo rentgeno nuotrauka buvo nusiųsta radiologo įvertinimui, dirbančiam Kaune.
Jeigu gydymo įstaigoje nėra radiologo, tai, matyt, yra įprasta praktika kreiptis į kitą gydymo įstaigą, kurioje jis dirba. Bet čia aš spėju, kad tai buvo taip. Kad tiksliai žinotume, kokia iš tiesų buvo situacija, pacientas turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, o ne į žiniasklaidą“.
– Ar e. sveikatos sistemoje gali atsirasti neteisingų įrašų apie paciento apsilankymus gydymo įstaigose?
– Įrašus e. sveikatoje kuria gydytojai. E. sveikatoje matoma tokia informacija, kokią suvedė konkretus gydytojas. Šiuo konkrečiu atveju, nežinant visų aplinkybių, sunku vertinti situaciją, tačiau tai neatrodo kaip neteisingi įrašai.
Gyventojo apibūdinta situacija tikriausiai yra standartinis Lietuvoje ir kitose šalyse taikomas teleradiologijos procesas, tačiau tai patikslinti turėtų pati gydymo įstaiga, kurioje lankėsi gyventojas.
– Ar įmanoma nustatyti, kas, kada ir iš kurios gydymo įstaigos pateikė konkretų įrašą?
– Gyventojas visą šią informaciją mato savo e. sveikatos paskyroje – būtent tai jis ir parašė.
Paciento teisė – gauti informaciją
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) prižiūri gydymo įstaigų ir specialistų veiklą, vertina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei nagrinėja pacientų skundus pagal savo kompetenciją.
Kaip „Biržiečių žodžiui“ paaiškino minėtos tarnybos Strateginio vystymo skyriaus vyriausioji specialistė Augustė Pukelė, pacientas turi teisę suprantamai gauti informaciją apie savo diagnozę ir gydymą – vien įrašų e. sveikatoje ne visada pakanka. Už medicininių įrašų tikslumą atsako juos patvirtinęs specialistas, kuriam už netinkamą pareigų atlikimą gali grėsti 140–300 eurų bauda.
Pastebėjęs neteisingus įrašus, pacientas turi teisę reikalauti juos ištaisyti. Taip pat pacientas privalo būti informuotas, jeigu dėl jo sveikatos būklės nuotoliniu būdu konsultuojamasi su kitu gydytoju.
– Ar gydytojas privalo pacientui žodžiu paaiškinti nustatytą arba įtariamą diagnozę, paskirtą gydymą ir tyrimų rezultatus? Ar pakanka šią informaciją pateikti tik e. sveikatos sistemoje?
– Paciento teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, tyrimų duomenis, gydymo metodus ir prognozę.
Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti gydymo eigą, galimus rezultatus, alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos paciento apsisprendimui.
Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu konkrečiu būdu informacija apie įtariamą diagnozę, paskirtą gydymą ir tyrimų rezultatus turi būti pateikiama pacientui, tačiau sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į paciento amžių ir sveikatos būklę, privalo pateikti informaciją pacientui suprantamu būdu, kad pacientui būtų aišku ir jis galėtų priimti sprendimą. Todėl vien informacijos įrašymas į e. sveikatos sistemą ne visais atvejais gali būti laikomas pakankamu paciento informavimo būdu.
– Kas atsakingas už e. sveikatos sistemoje pateiktų medicininių įrašų tikslumą? Kokia atsakomybė gali kilti gydymo įstaigai arba gydytojui, jeigu įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija?
– Sveikatos priežiūros specialistas asmeniškai atsako už sudarytus ir elektroniniu parašu pasirašytus ar elektroniniu spaudu patvirtintus dokumentus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 54 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 140 iki 300 eurų už asmens sveikatos priežiūros veikla užsiimančių specialistų pareigų, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, neatlikimą arba netinkamą atlikimą.
– Kaip vertinama situacija, kai pacientas e. sveikatos sistemoje aptinka įrašą apie apsilankymą gydymo įstaigoje, kurioje, jo teigimu, nesilankė? Ar tokie atvejai gali būti laikomi pacientų teisių pažeidimu?
– Tokias situacijas VASPVT vertina kaip neatitiktį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, jei suformuotuose medicininiuose įrašuose pacientui liko neaiškumų, jis turi teisę kreiptis į konkrečią įstaigą ir prašyti paaiškinti medicininių įrašų patikslinimo ar nepatikslinimo aplinkybes.
Vadovaujantis tuo pačiu įstatymu, jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, tokiu atveju netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti.
Sveikatos priežiūros specialisto ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Nesutikdamas su įstaigos vadovo sprendimu, pacientas su skundu gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pagal galiojantį įstatymo reglamentavimą tokių ginčų sprendimas nepriskirtas VASPVT kompetencijai.
– Ar gydymo įstaiga privalo informuoti pacientą, jeigu dėl jo sveikatos būklės nuotoliniu būdu konsultuojamasi su kitos gydymo įstaigos specialistais? Kaip tokios konsultacijos turi būti dokumentuojamos?
– Pacientas privalo būti informuojamas apie visus su jo sveikata susijusius veiksmus (diagnostiką, tyrimus, diagnozę, gydymą ir pan.). Gydytojo konsultacija gydytojui yra vienas iš diagnostikos veiksmų, todėl pacientas turi būti informuojamas, kad dėl jo atvejo bus konsultuojamasi su kitu gydytoju.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą nuotolinės gydytojo konsultacijos gydytojui turi būti dokumentuojamos Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS).
Pacientą gydantis gydytojas, norėdamas gauti kitos gydymo įstaigos gydytojo konsultaciją, į ESPBI IS pateikia elektroninę formą E027, kurioje nurodo konsultuojančiajam gydytojui skirtus klausimus, ir kitus konsultacijai reikalingus paciento medicinos dokumentus. Juos gavęs kitos gydymo įstaigos gydytojas įvertina ir nusprendžia, ar gali suteikti konsultaciją nuotoliniu būdu. Jeigu nuotoliniu būdu neįmanoma tinkamai įvertinti paciento sveikatos būklės ar atlikti reikalingų veiksmų, pacientas registruojamas kontaktinei konsultacijai.
Suteikus nuotolinę konsultaciją, užpildomos formos E025 ir E027-a, kuriose nurodoma nuotolinės gydytojo konsultacijos gydytojui suteikimo data, laikas, naudotos nuotolinio ryšio priemonės, kreipimosi dėl konsultacijos priežastis, suteiktos nuotolinės gydytojo konsultacijos gydytojui turinys, pateikti atsakymai į formoje E027 užduotus klausimus, išvados ir rekomendacijos. Taip pat užpildoma forma Nr. 025/a-LK.
Konsultacija gydytojui turi būti suteikta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo formos E027 ir kitų reikalingų medicinos dokumentų pateikimo konsultuojančiajai įstaigai. Konsultacijos atsakymas siuntimą išdavusiai įstaigai ESPBI IS pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo konsultacijos suteikimo, o jeigu siuntime nurodyta, kad konsultacija skubi, – ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo nuotolinės gydytojo konsultacijos gydytojui suteikimo dienos.
Priminimas – tikrinkitės e. sveikatą
Taigi, ar Stasio e. sveikatos paskyroje atsiradę įrašai tėra klaida, ar už jų slypi kas nors daugiau, kol kas lieka neaišku. „Biržiečių žodis“ dėl šios situacijos kreipėsi ir į Kauno klinikas, tačiau jų komentaro iki publikacijos parengimo nesulaukė. O pacientams ši istorija – priminimas retkarčiais pasitikrinti, kokios medicininės paslaugos jiems oficialiai buvo suteiktos. Juk jeigu ne Stasio žmona, paraginusi vyrą prisijungti prie e. sveikatos sistemos, jis greičiausiai taip ir nebūtų sužinojęs apie savo „apsilankymą“ didmiesčio gydymo įstaigoje.