Paradoksali situacija
Kaip pastebėjo „Gito NT projektai“ vadovas, nekilnojamojo turto pardavėjas Gitas Sobolevskis, Kupiškio rajono gyventojai susiduria su paradoksalia situacija: už negyvenamą gyvenamosios paskirties būstą, kuriame nėra registruotų gyventojų, anot jo, mokėti už atliekų tvarkymą nereikia, tačiau komercinės paskirties pastatų savininkams tenka pakloti šimtus ar net tūkstančius eurų, net jei pastatai apleisti ir juose nevykdoma jokia veikla.
„Kupiškio rajone aš buvau labai maloniai nustebintas, kad už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, jeigu jame nėra registruotų žmonių, nereikia mokėti už šiukšles. Visiškai. Nė viename kitame rajone nesu girdėjęs, kad taip būtų. Labai džiugu, kad jie taip draugiškai nusiteikę“, – teigė feisbuko vartotojams gerai žinomas NT brokeris.
Perspėjo: teks mokėti „riebiai“
Tačiau kalbai pasisukus apie komercinį nekilnojamąjį turtą Kupiškio rajono savivaldybėje, anot G. Sobolevskio, prasideda tikra „kosmonautika“.
„Komercinio nekilnojamojo turto savininkai man pasakoja, kad šiame rajone esančiam turtui taikomi neadekvatūs mokesčiai už šiukšles. Pavyzdžiui, už apleistą 500 kv. metrų pastatą savininkas moka po 200 eurų už šiukšles per ketvirtį. Ir nesvarbu, kad jokia veikla nevykdoma, nesvarbu, ar yra konteinerių, ar jų nėra. Jeigu būtų vykdoma veikla, reikėtų mokėti po 400 eurų per ketvirtį. Ar jūs suvokiate mastelį? Per metus – 800 eurų vien už šiukšles. Taigi noriu pasakyti, kad, įsigiję komercinės paskirties pastatą Kupiškio rajone, už šiukšles mokėsite labai riebiai“, – savo paskyros įraše su sekėjais dalijosi G. Sobolevskis.
Jis pabrėžė, kad komercinių pastatų savininkai neturi kito pasirinkimo, tik mokėti.
„Kupiškio miesto centre esančio pastato savininkas skundėsi, kad moka po 2 tūkst. eurų už šiukšles. Prašo bent konteinerių atvežti, bet nieko panašaus. Įsivaizduojate, koks absurdas?“ – stebėjosi G. Sobolevskis.
Ne geriau ir Biržų rajone?
Šis 17 tūkst. sekėjų turinčio NT pardavėjo pasisakymas užkūrė aktyvią gyventojų diskusiją. Vienas biržietis rašo:
„Ne ką geriau ir Biržų rajone. Moka žmonės už negyvenamas sodybas, už atseit šiukšles. Mokame ir mes už šieno daržinę (apie 1 300 kv. m), mokame už negyvenamą sodybą, mokame už senas kolūkio dirbtuves (kurios beveik virtusios griuvėsiais, su nuplėštu stogu) – už kubatūrą... Iš viso priskaičiuota apie 500 eurų“.
Tvarkos keisti neplanuoja
Kupiškio rajono savivaldybės atstovai paaiškino, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą apskaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį. Rinkliavą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastoviąją dalį privalo mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis, nepriklausomai nuo to, ar pastatas naudojamas ir ar jame susidaro atliekų. Šios lėšos skiriamos atliekų tvarkymo sistemai išlaikyti.
Tačiau nenaudojamų pastatų savininkai gali kreiptis į UAB „Kupiškio komunalininkas“ ir deklaruoti, kad patalpos nenaudojamos. Tokiu atveju kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama. Savivaldybė taip pat patvirtino, kad už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kuriame nėra registruotų gyventojų, rinkliava netaikoma.
Savivaldybė pripažįsta sulaukianti gyventojų klausimų ir kreipimųsi dėl rinkliavos dydžio, tačiau šiuo metu keisti jos apskaičiavimo tvarkos neplanuoja.
Įstatymo vardu...
Atsakymus į „Biržiečių žodžio“ korespondentų klausimus pateikė Asta Vilimė, Kupiškio rajono savivaldybės Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė, nurodžiusi, kad komentavo Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus specialistai.
Kokiu principu apskaičiuojama vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą negyvenamosios ir komercinės paskirties pastatams? Ar rinkliavos dydis priklauso nuo pastato ploto, paskirties, ar faktiškai susidarančių atliekų kiekio?
Paaiškinta, kad Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarka Kupiškio rajono savivaldybėje nustatyta vadovaujantis teisės aktais.
Juose reglamentuota, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba nekilnojamąjį turtą valdantys, naudojantys ir juo disponuojantys asmenys. Apskaičiuojant rinkliavą atsižvelgiama ne tik į nekilnojamojo turto plotą, bet ir į paskirtį.
Visi moka, retos išimtys
Kodėl rinkliavą privalo mokėti ir apleistų, nenaudojamų pastatų savininkai, nors juose nevykdoma jokia veikla ir atliekų faktiškai nesusidaro?
Patikinta, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį privalo mokėti visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.
"Pastovioji rinkliavos dalis skirta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pastoviosioms išlaidoms padengti, todėl jos mokėjimo prievolė nėra siejama vien su tuo, ar konkrečiame pastate faktiškai vykdoma veikla arba susidaro atliekų.
Tuo tarpu kintamąją rinkliavos dalį moka nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga",- teigiama atsakyme.
Reikia pranešti, kad nenaudoja
Jeigu nekilnojamojo turto objektas yra nenaudojamas, jo savininkas ar valdytojas, kaip informavo pašnekovai, gali kreiptis į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių – UAB „Kupiškio komunalininkas“ – ir nustatyta tvarka deklaruoti, kad patalpos nenaudojamos.
Tokiu atveju, deklaravus nekilnojamojo turto objekto nenaudojimą, kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama.
Ar tiesa, kad Kupiškio rajone už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kuriame nėra registruotų gyventojų, rinkliava netaikoma? Kokia tvarka galioja Kupiškio rajone?
"Taip, tiesa",- atsakė valdininkai.
Nepavyks nemokėti
Ar pastatų savininkai gali būti atleisti nuo rinkliavos arba ji sumažinama, jeigu įrodo, kad pastatas nenaudojamas? Kokius dokumentus tokiu atveju reikia pateikti?
Kintamosios dalies galima nemokėti, kaip paaiškinta atsakyme. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus galimybė visai nemokėti vietinės rinkliavos nenumatyta.
"Kiekvienas gyventojų kreipimasis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir galiojančius teisės aktus",- teigiama atsakyme.
Ir paaiškinama: "Šiuo metu vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarkos keisti neplanuojama. Galiojanti tvarka nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir patvirtinta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimais".
Teks įrodinėti
Biržų rajono savivaldybės visuomenės informavimo specialistė Vaida Dževečkaitė-Klepeckienė paaiškino, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Jos dydis priklauso nuo nekilnojamojo turto paskirties, ploto arba objektų skaičiaus, o kintamoji dalis – ir nuo atliekų surinkimo būdo.
Nenaudojamų pastatų savininkai gali būti atleidžiami nuo kintamosios rinkliavos dalies, jeigu deklaruoja, kad pastatu nesinaudos ne trumpiau kaip tris mėnesius ir ne ilgiau kaip vienus metus.
Tam reikia kreiptis į Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą (PRATC), o pasibaigus deklaruotam laikotarpiui per 30 kalendorinių dienų pateikti prašymą ir pastato nenaudojimą patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti elektros ar vandens tiekėjų, seniūnijos pažymos arba kiti įrodymai. Tačiau net ir įrodžius, kad pastatas nenaudojamas, pastoviąją rinkliavos dalį paprastai vis tiek tenka mokėti.
Galimos nuolaidos
Atskira tvarka taikoma pastatams, kurie yra netinkami naudoti arba fiziškai sunaikinti. Savininkui pateikus motyvuotą prašymą ir pastato būklę patvirtinančius dokumentus, tokiam objektui gali būti taikoma sumažinta – 5 eurų per metus – rinkliava.
Tam tikrais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai pastato naudojimas sustabdytas dėl statinio avarijos, gali būti netaikoma ir pastovioji rinkliavos dalis. O išregistravus netinkamą naudoti ir visiškai nenaudojamą pastatą iš Nekilnojamojo turto registro, rinkliavos skaičiavimas sustabdomas gavus tai patvirtinančią Registrų centro pažymą.
Galimybės skiriasi
Palyginus Biržų ir Kupiškio rajonų savivaldybių taikomą tvarką, matyti, kad abiejuose rajonuose nenaudojamų pastatų savininkai gali būti atleidžiami nuo kintamosios atliekų tvarkymo rinkliavos dalies, tačiau pastoviąją paprastai vis tiek privalo mokėti.
Esminis skirtumas tas, kad Kupiškio rajone už gyvenamosios paskirties būstą, kuriame nėra registruotų gyventojų, rinkliava netaikoma, o Biržų rajone numatytos konkrečios lengvatos ir apleistų pastatų savininkams – pripažinus pastatą netinkamu naudoti, metinė rinkliava gali sumažėti iki 5 eurų.
Taigi, nors abiejose savivaldybėse galioja panašūs rinkliavos apskaičiavimo principai, galimybės sumažinti mokestinę naštą skiriasi.
Vis dėlto vien tai, kad pastatas stovi tuščias ir jame nesusidaro atliekų, savaime dar nereiškia, kad jo savininkui nereikės mokėti.
Apiplėšimas be kontrolės
Pasak Biržų rajono savivaldybės tarybos narės Indros Drevinskaitės, natūralu, kad vietinės rinkliavos mokestis už šiukšles kelia gyventojų nepasitenkinimą – vien dėl to, kad žmonės šį mokestį moka iš anksto už paslaugas, kurios galbūt niekada nebuvo ir nebus suteiktos.
„Čia yra bėda, kai prognozuojami konteinerių išvežimai, o žmogus tiek kartų, kiek priskaičiuota, tų konteinerių neišstumia. Tai yra absoliutus apiplėšimas, žinant, kad sąskaita ateina dar metų pradžioje“, – teigė politikė.
Ji priminė, kad PRATC yra Panevėžio apskrities savivaldybių įsteigta organizacija, o kiekviena savivaldybė, tarp jų ir Biržų, turi savo procentinę akcijų dalį.
„Jeigu visos šešios savivaldybės įsteigė tokį darinį, tai jos, mano manymu, turi visiškos kontrolės teisę“, – sakė I. Drevinskaitė.
Mįslingi skaičiavimai - stalčiuje
Tarybos narė priminė, kad „Biržų atgimimo“ frakcijai, kuriai ji atstovauja, maždaug prieš porą metų teko bendrauti su PRATC atstovais. Jai susidarė įspūdis, kad tai įstaiga, prie kurios apskritai sunku prisibelsti, nes atstovo Biržuose nėra.
„PRATC, aišku, viešai deklaruoja, kad jeigu pastate niekas negyvena, niekas nevyksta, reikia pateikti dokumentus, jog būstas tikrai negyvenamas, ir tada skaičiuojama tik tam tikra mokesčio dalis. Tai tokia sistema yra. Bet kai PRATC atstovų paklausiau, kur ta jų komunikacija, kad visi žmonės apie tai žinotų, tai čia turėtų įsijungti ir Biržų rajono savivaldybė“, – dėstė I. Drevinskaitė.
Meras nepalaikė
Pasak jos, frakcija ne kartą siūliusi merui keisti mokesčio už šiukšles apskaičiavimo metodiką... Motyvas - kad žmonės mokėtų ne už pastatų kvadratūrą, ne už suplanuotus konteinerių išstūmimus, bet už faktiškai išvežtų konteinerių kiekį.
„Tada meras paaiškino, kad tai žmonėms realiai kainuos daugiau negu dabar, ir tokio sprendimo projekto neteikė. Tačiau kai paprašėme skaičiavimų, jis pareiškė, kad skaičiavimai yra stalčiuje, bet jų taip ir nematėme. Todėl man kyla negraži dvejonė, kad tai yra susimokymas su tuo pačiu PRATC. Nes tai pelno siekianti įmonė. Ir viskas tuo pasakyta“, – savo nuomonę išsakė savivaldybės tarybos narė.