Į merus – be čekiukų, jachtų ir „skeletų“ spintoje

„Sa­vi­val­do­je aš – jau dau­giau nei de­šimt me­tų. Vei­ki­mo prin­ci­pą ži­nau. Ske­le­tai spin­to­je per­žiū­rė­ti. Če­kiu­kų ne­ra­dau, pra­ban­gių jach­tų, už­slėp­tų – ir­gi nė­ra. Tad ei­nu šva­ria są­ži­ne į rin­ki­mus“, – sa­ko kan­di­da­tas.

Pak­laus­tas, ko­kius tris pa­grin­di­nius dar­bus įgy­ven­din­tų, jei­gu tap­tų me­ru, T. Čet­ver­gas ne­dve­jo­da­mas at­sa­kė: „Pir­miau­sia, tai nu­trin­čiau nuo Dau­gu­vie­čio pa­mink­lo Sta­li­no ženk­le­lį. Taip pat di­de­lį dė­me­sį skir­siu ko­man­dos for­ma­vi­mui. Ne­bi­jau pro­tin­ges­nių už sa­ve, ne­gu kai ku­rie. Pa­ta­rė­jas tu­ri bū­ti pro­tin­ges­nis už tą žmo­gų, ku­riam pa­ta­ria, ma­no nuo­mo­ne. Taip pat man la­bai svar­bu bū­tų dir­bant me­ru ne­bi­jo­ti žmo­nių, ne­bi­jo­ti ži­niask­lai­dos, bend­rau­ti at­vi­rai. Ar bū­čiau griež­tas me­ras? Ne tiek griež­tas, kiek ne­del­sian­tis priim­ti spren­di­mų. Man la­bai svar­bu – ryž­tin­gu­mas. Bet kad „Li­tes­ko“ nu­ver­siu, tai ne­ža­du. Ne­tu­ri sa­vi­val­dy­bė tiek pi­ni­gų, kad su­mo­kė­tų ne­te­sy­bas. Klau­si­mas ir tai, ar pa­si­ruo­šu­si mū­sų ši­lu­mos tink­lų ko­man­da. Pir­miau­sia pra­dė­kim nuo Va­bal­nin­ko, o ta­da žiū­rė­kim. Ruoš­tis pe­rė­mi­mui rei­kia, bet ne­skleis­kim iliu­zi­jų“.