Kodėl salėje artistų daugiau nei žiūrovų?

*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!

Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.

Štai po­nas Ri­tas Vai­gi­nas vie­šo­jo­je erd­vė­je pri­si­mi­nė Le­ni­ną ir jo idė­jas. Pri­si­pa­žin­siu – Le­ni­no raš­tų ne­stu­di­ja­vau, jo ci­ta­tų min­ti­nai ne­mo­ku. Ta­čiau pri­mi­niau, kad pa­na­šią min­tį apie idė­jų iš­li­ki­mą yra iš­sa­kęs ir JAV pre­zi­den­tas Joh­nas F. Ken­ne­dy....

Štai po­nas Ri­tas Vai­gi­nas vie­šo­jo­je erd­vė­je pri­si­mi­nė Le­ni­ną ir jo idė­jas. Pri­si­pa­žin­siu – Le­ni­no raš­tų ne­stu­di­ja­vau, jo ci­ta­tų min­ti­nai ne­mo­ku. Ta­čiau pri­mi­niau, kad pa­na­šią min­tį apie idė­jų iš­li­ki­mą yra iš­sa­kęs ir JAV pre­zi­den­tas Joh­nas F. Ken­ne­dy. Tuo dis­ku­si­ja apie fra­zę ir ga­lė­jo baig­tis. Bet po­li­ti­kas stai­ga ėmė­si ma­no, kaip žur­na­lis­tės, ne­ša­liš­ku­mo.

Pa­si­ro­do, Kęs­tu­tis Isa­kas, ka­dai­se bu­vęs laik­raš­čio di­rek­to­riu­mi, anot R. Vai­gi­no, bu­vo ma­no „bo­sas“, to­dėl da­bar esą gi­nu jo po­li­ti­nius in­te­re­sus. Po­ne Vai­gi­nai, pa­tei­ki­te bent vie­ną įro­dy­mą, kad K. Isa­kas man nu­ro­di­nė­jo, ką ra­šy­ti. Nes kol kas tu­ri­me tik jū­sų fan­ta­zi­ją.

Po­li­ti­kas pri­si­mi­nė ir straips­nį apie Obe­lau­kių nuo­te­kas, ne­va už­sto­jan­tį Po­cių. Tik nu­ty­lė­jo, kad ja­me kal­bė­jo ir ki­ta pu­sė – Vai­gi­no par­tie­tė, me­ro pa­ta­rė­ja Ro­žė­nie­nė. Nuo ka­da abie­jų pu­sių iš­klau­sy­mas ta­po ša­liš­ku­mu? O gal ob­jek­ty­vus straips­nis tė­ra tas, ku­ria­me tei­sus po­nas Vai­gi­nas?

Be­je, sve­ti­mų po­li­ti­nių ry­šių ieš­kan­tis po­li­ti­kas ga­lė­tų pri­si­min­ti ir sa­vą­ją biog­ra­fi­ją – ne vie­ną po­li­ti­nę sto­vyk­lą bei gy­ve­na­mo­sios vie­tos is­to­ri­ją. Pats yra vie­šai pri­pa­ži­nęs gy­ve­nan­tis Vil­niu­je, nors kan­di­da­ta­vęs į Bir­žų ra­jo­no ta­ry­bą gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vo Bir­žuo­se. Tai nu­ro­dy­ta ir pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­me apie va­di­na­mą­jį če­kiu­kų skan­da­lą: po­li­ti­kas pa­tei­kė Vil­niu­je įsi­gy­tų de­ga­lų če­kius, o dėl be­veik 700 eu­rų kom­pen­sa­ci­jos bu­vo kreip­ta­si į teis­mą.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad po­nas Vai­gi­nas tu­ri pa­na­šu­mų su K. Isa­ku – abu po­li­ti­kai gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vo Bir­žuo­se, nors Vai­gi­nas gy­ve­na sos­ti­nė­je, o Isa­kas – Lat­vi­jo­je. Abu ta­po Bir­žų ra­jo­no gy­ven­to­jai, nes įsta­ty­mas nu­ma­to ga­li­my­bę kan­di­da­tuo­ti į ta­ry­bą tik pa­gal gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo vie­tą…

Pri­mi­ni­mas – žur­na­lis­tai ne­pri­va­lo pa­tik­ti po­li­ti­kams. Mes klau­si­me, aiš­kin­si­mės ir ra­šy­si­me apie tai, kas svar­bu žmo­nėms. Jei­gu po­li­ti­kas kal­ti­na žur­na­lis­tą neob­jek­ty­vu­mu, te­gul pa­tei­kia fak­tus. Eti­ke­tė nė­ra įro­dy­mas.

O da­bar – apie tik­rą­ją kul­tū­rą. „Žal­do­ky­nės“ fes­ti­va­lio spek­tak­ly­je ap­si­lan­kiu­si Ra­sa ste­bė­jo­si, kad ar­tis­tų ko­ne dau­giau nei žiū­ro­vų. Anot jos, bir­žie­čiai mie­liau nu­si­per­ka po­rą ke­ba­bų, nei su­mo­ka 20 eu­rų už spek­tak­lį, o pa­skui skun­džia­si, kad nė­ra kur nuei­ti.

Ko­men­ta­ruo­se paaiš­kė­jo, kad vie­niems dvi­de­šimt eu­rų – smulk­me­na, ki­tiems ke­tu­ri bi­lie­tai už 80 eu­rų – rim­tos šei­mos iš­lai­dos. Vie­ni pri­mi­nė, kad iš kai­mo be au­to­mo­bi­lio į va­ka­ri­nį ren­gi­nį ne­nu­vyk­si. Ki­ti ti­ki­no ne­spė­jan­tys ap­lan­ky­ti vi­sų ren­gi­nių, o į Ro­lan­do Kaz­lo pa­si­ro­dy­mus bi­lie­tų net sun­ku gau­ti.

Gal pro­ble­ma ne ta, kad bir­žie­čiai ne­mėgs­ta kul­tū­ros? Gal ver­ta pa­si­do­mė­ti, ko­dėl vie­ni spek­tak­liai su­ren­ka pil­nas sa­les, o ki­ti – vos sau­ją žiū­ro­vų?

Kaip ir po­li­ti­ko­je: užuo­t puo­lus ne­pa­to­gius klau­si­mus už­duo­dan­tį žmo­gų, ver­tė­tų at­sa­ky­ti į jo klau­si­mus.

Po­li­ti­kams ver­tė­tų daž­niau ap­si­lan­ky­ti kul­tū­ros įstai­go­se, ne­pra­leis­ti ir „Žal­do­ky­nės“ fes­ti­va­lio spek­tak­lių. Gal tuo­met ne tik sa­lė­se bū­tų dau­giau žiū­ro­vų, bet ir jų pa­si­sa­ky­muo­se, o gal net kas­die­nia­me gy­ve­ni­me – dau­giau tik­ros kul­tū­ros.

Kul­tū­ra pra­si­de­da ne teat­ro sce­no­je. Ji pra­si­de­da nuo pa­gar­bos žmo­gui, tie­sai ir ge­bė­ji­mo iš­klau­sy­ti ki­tą. O bū­tent šios kul­tū­ros už jo­kius pi­ni­gus ne­nu­si­pirk­si. Juo­lab už dvi­de­šimt eu­rų.