Baiminasi Vakarų scenarijaus
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
– Kodėl nusprendėte dalyvauti Vilniuje vykusiame mitinge prieš masinę imigraciją? Kas jums buvo svarbiausia?
– Nesame izoliuoti nuo pasaulio ir matome, kas dedasi Vakarų valstybėse, ypač pažengusiose multikultūriškumo ideologijoje. Europos šalys jau kraupsta nuo atsikrausčiusių svetimšalių keliamų neramumų, nusikalstamumo, nuo miestuose besikuriančių getų, į kuriuos bijo įvažiuoti policija. Didmiesčiuose dygsta svetimo Dievo minaretai, tos religijos išpažinėjai atvežė ir savo taisykles, kurios kertasi su pagrindinėmis žmonių teisėmis ir laisvėmis.
Ir štai visa ši realybė pradeda įsigyventi ir mūsų šalyje.
Iki 2023 metų Lietuvoje gyveno tik 2 procentai imigrantų. Ir šiai dienai atvykėlių skaičius nuo 2 procentų per trejus metus užauginamas iki 8 procentų. Lietuvoje šiuo metu apie 240 000 svetimšalių nusėdo didžiausiuose miestuose, pradėjo keistis kultūrinė sudėtis.
Nieko gero lietuviams, mūsų gyvenimo būdui nežadančią tendenciją jau reikia stabdyti.
Biržuose problemos nemato
– Ką konkrečiai jūs vadinate masine imigracija ir kuo ši problema aktuali būtent Biržų rajonui?
– Kol kas svetimšalių imigracija nėra aktuali Biržų kraštui. Šiuo metu atvykėliai, daugiausia ukrainiečiai, skaičiuojami dešimtimis. Jie nekelia nepatogumų. O štai Panevėžyje jau pastebimi žmonės iš musulmoniškų šalių su toms šalims būdinga apranga.
Darbuotojų trūkumas – ne argumentas
– Biržų verslui, kaip ir daugeliui regionų, trūksta darbuotojų. Ar užsieniečių įdarbinimą laikote problema, ar tam tikromis sąlygomis – būtinybe?
– Biržų verslas, kaip ir visi verslai Lietuvoje, suinteresuotas kaip galima pigesne darbo jėga, o ekonominė imigracija – patogus būdas prasimanyti pigiau kainuojančių darbuotojų. Tačiau tokie sprendimai valstybės mastu darbo jėgos trūkumą sprendžia „tam momentui“, kai pats imigracijos reiškinys pradeda plėstis ir greitėti nesustodamas, lyg potvynio srovė, su kuria įnešami vis nauji atvykėliai, jų šeimos, giminės.
Siūlytų įsileisti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojus
– Kokius konkrečius migracijos politikos sprendimus Lietuvoje keistumėte pirmiausia?
– Leisti atvykti tik aukštos kvalifikacijos, didelę pridėtinę vertę kuriantiems svetimšaliams. Picas išvežioti gali ir lietuviai studentai už tinkamesnius atlyginimus. Tai pagrindinis principas.
O štai dabar nedelsiant priimti įstatymą, jog padirbėjęs 2 metus svetimšalis nebetektų teisinės galimybės čia dirbti ir gyventi, kad nereikėtų vykdyti ES „Šeimų susijungimo direktyvos“, pagal kurią Britanijoje susikrausto ištisos pakistaniečių bendruomenės ir perima miestų valdymus.
„Mūsų žemė, mūsų taisyklės“
– Kur, jūsų nuomone, yra riba tarp migracijos politikos kritikos ir priešiškumo Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams?
– Gyvena, kalba lietuviškai, laikosi mūsų taisyklių, gerbia mūsų istoriją, kultūrą, nemoko mūsų, kaip gyventi… ir jokio priešiškumo nebus. Mūsų žemė, mūsų taisyklės. Jei jų nesilaikoma, bus ir pyktis, ir priešiškumas, kad ir kiek iš aukštų tribūnų bus reikalaujama pakantumo ar tolerancijos. Tai objektyvūs žmogaus būdui procesai.
Ką rodo oficialūs duomenys?
Oficialūs duomenys šiek tiek skiriasi nuo pašnekovo. Migracijos departamentas skelbė, kad 2022 metų pradžioje užsieniečiai sudarė apie 3,6 proc., o 2023 metų pradžioje – 6,62 proc. Lietuvos gyventojų.
Vidaus reikalų ministerijos parengtoje Lietuvos migracijos politikos įgyvendinimo 2025 metų ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metų pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 217 tūkst. užsieniečių – 7,5 proc. šalies gyventojų. Ministerijos teigimu, 2025 metais jų skaičius iš esmės stabilizavosi.
Dėl to, kad po dvejų metų darbo „visi atvykėliai galės kviestis šeimas, gimines“, tai galioja ne visiems užsieniečiams – numatytos išimtys ir konkrečios šeimos susijungimo sąlygos.
Skelbiama, kad ES Šeimos susijungimo direktyva Jungtinei Karalystei nebuvo taikoma – pati direktyva nustato, kad Jungtinė Karalystė nedalyvavo ją priimant ir nebuvo jos saistoma.