„Sumokėjau 160 eurų – bet už ką?“
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
„Mes, turgaus prekeiviai, norime dirbti savo darbą, todėl suskubome išsipirkti vietas Ūkininkų turguje. Tačiau vieno dalyko nesupratau – kodėl turiu mokėti įmonei, kuri, kiek suprantu, administruoja automobilių stovėjimo aikšteles? Išeina taip, kad 160 eurų už mėnesį sumokėjau tarsi už automobilio stovėjimo vietą, o ne už prekybą turguje“, – kalbėjo moteris.
Ji teigė 160 eurų pervedusi įmonei, kuri, jos supratimu, su turgavietės nuoma nėra susijusi.
„Kodėl Savivaldybės atstovai ir pats meras mums nuolat aiškina, kad prekiausime Biržų ūkininkų turguje, jeigu mano mokėjimas nukeliavo uždarajai akcinei bendrovei „DK investicijos“ už parkavimą mieste? Tai už ką mes iš tiesų mokame – už parkavimą ar už prekybos vietą turguje? Joks turgus mokėjimo dokumentuose nėra minimas“, – piktinosi biržietė.
Už vietą – visam mėnesiui
Prekeivė atkreipė dėmesį ir į dar vieną skirtumą. Centriniame turguje, pasak jos, galima susimokėti tik už konkrečią prekybos dieną, o Ūkininkų turguje vietą reikia išsipirkti visam mėnesiui į priekį.
Turgaus prekeiviai aiškina, kad nors vienos prekybos vietos kaina siekia 10 eurų už dieną, įprastai jiems reikia dviejų ar net trijų vietų, kad galėtų patogiai ir tvarkingai išsidėlioti prekes.
Prekybininkai skundžiasi, kad mokėdami už visą mėnesį iš anksto dalį pinigų gali tiesiog prarasti tomis dienomis, kai dėl oro sąlygų prekiauti nepavyks.
Priklausomi nuo oro
„Bet kaip mums žinoti, koks bus oras? Jeigu man po stogeliu nėra vietos, reikia pirkti palapinę ir galvoti, kaip bei kada ją statyti, nes rudenį ir žiemą būna tokių dienų, kai lauke tiesiog neįmanoma prekiauti. Čia mes turime šiokius tokius stogelius, o ten – plikas laukas. Klausėme, gal būtų galima kažką pasistatyti, kad būtų galima prekiauti. To turgaus atstovė griežtai pasakė – jokiu būdu ne, nes ten yra automobilių stovėjimo aikštelės“, – pasakojo biržietė.
Prekeivių teigimu, neaišku, ar į šias problemas Savivaldybė ketina gilintis? O gal visa atsakomybė dėl prekybos sąlygų bus palikta Ūkininkų turgaus nuomininkams?
Taisyklėse – ir prekyba, ir automobilių stovėjimo aikštelė
J. Basanavičiaus g. 7, Biržuose, esančios prekyvietės taisyklėse nurodoma, kad aikštelės operatorius yra UAB „DK investicijos“.
Pagal taisykles ši įmonė teikia prekybos teritorijoje įrengtos techninės įrangos – mokomatų, užtvarų ir kitos infrastruktūros – įrengimo ir priežiūros paslaugas, renka mokesčius, užtikrina vaizdo stebėjimą bei vaizdo stebėjimo sistemų tinkamą veikimą ir vykdo kitas su technine infrastruktūra susijusias funkcijas.
Taisyklėse taip pat išaiškinta, kad prekybos vieta – tai prekiautojui nuomos pagrindu suteikta automobilių stovėjimo aikštelės dalis arba laikinas prekybos įrenginys, pavyzdžiui, prekystalis, skirtas prekybos veiklai vykdyti.
Prekyvietės savininkas ir nuomotojas – UAB „Ceilonas“, kuri yra UAB „Maxima LT“ dukterinė įmonė.
Nuomininkas diktuoja savo taisykles
Ar tokia mokesčių rinkimo tvarka įprasta, „Biržiečių žodis“ teiravosi ir UAB „DK investicijos“ atstovų. Apie prekybininkų keliamus klausimus informuota ir Biržų rajono savivaldybė.
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė pabrėžė, kad Ūkininkų turgus yra išnuomotas privačiai įmonei. „Noriu atkreipti dėmesį, kad Biržų ūkininkų turgus yra išnuomotas įmonei, kuri tvarkosi pagal savo vidaus tvarką. Aišku, savivaldybė gali pakalbėti su nuomininku, tačiau mes galime tik pasiūlyti, pakalbėti, bet nurodyti, kaip jiems tvarkytis, negalime“, – sakė J. Bagamolovienė.
Pasak jos, nuomininkui yra nustatyti konkretūs įsipareigojimai. „Jų įsipareigojimai yra konkretūs. Ir tarybos sprendime aiškiai parašyta, kad turgaus nuomininkas per penkerius metus nuo sutarties sudarymo turi įrengti penkiasdešimt kelias prekyvietes, skirtas prekybai. Tokia sąlyga yra, o nuo sutarties praėjo dar tik metai su trupučiu, taigi penkerių metų terminas nėra suėjęs. Todėl reikalauti, kad būtų padaryta kitaip, nei parašyta sutartyje, mes negalime“, – teigė administracijos direktorė.
Ji patikino, kad nuomininkas vis tiek privalės laikytis sutarties sąlygų, todėl numatytos prekyvietės turės būti įrengtos.
Kaip pavadinti mokestį – sprendžia nuomininkas
Administracijos direktorė taip pat pažymėjo, kad sprendimą, kaip vadinti mokestį už naudojimąsi prekybos vieta, priima pats nuomininkas – šiuo atveju UAB „Ceilonas“.
Priminus, kad turgaus prekybininkai išsiperka verslo liudijimus ir už juos moka Biržų rajono savivaldybei, J. Bagamolovienė sakė, jog verslo liudijimas prekybininko nesusieja su viena konkrečia prekybos vieta.
Pasak jos, prekybininkai gali pasirinkti ir kitas rajone įrengtas prekyvietes, o ne tik prekiauti Biržų mieste.
Klausimų – vis dar daugiau nei atsakymų
Prekeiviams svarbiausias išlieka labai paprastas klausimas – už ką konkrečiai jie moka ir kokias sąlygas už šį mokestį gauna. Kol vienoje pusėje kalbama apie Ūkininkų turgų, kitoje dokumentuose minima automobilių stovėjimo aikštelės dalis, todėl prekybininkams natūraliai kyla abejonių, ar naujoji prekybos tvarka iš tiesų pritaikyta jų kasdieniam darbui.
Tuo metu savivaldybė primena – prekyvietė išnuomota privačiam nuomininkui, todėl jos kasdienės veiklos organizavimas yra pirmiausia nuomininko atsakomybė. Vis dėlto klausimas, ar prekybininkams ši tvarka yra aiški, patogi ir suprantama, panašu, dar kurį laiką išliks aktualus.
Ž. Maniko nuotr. 
I. Butkevičiūtės nuotr.