Tai tik trys punktai iš dešimties Dievo įsakymų. Mes, paprasti žmonės, nuo mažens juos žinome ir netgi jais vadovaujamės, bet štai išrinktieji greičiausiai ne tik neužsuka į maldos namus, bet jiems ir sąžinę skaidrinantys paliepimai – nė motais.
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Apie vagystes ir korupcijos bylas, kuriose vartosi Seimo nariai, vieni jau sėdintys belangėje, kiti, sugundyti, dar tik su apykojėmis vaikštantys arba šiaip laisvėje atgailaujantys, nekalbėsime. Šį kartą – apie melagius.
Sakykite, kuo skiriasi „sakyti netiesą“ ir „meluoti“? Sakyti netiesą, kaip aiškinama, galima netyčia, nežinant visos informacijos, bet… Kalbant apie šių dienų įvykius, kai premjeras kalbėjo apie degalų kainas, tai, ranką prie širdies pridėjus, galvoju, kad jis melavo. Tiesiog pudrino žmonėms smegenis ir tiek…
Antai liepos 21 dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad jeigu aukštos degalų kainos išsilaikys ilgiau, Vyriausybė imsis veiksmų: „Jei jis bus ilgalaikis, imsimės veiksmų“. Rugpjūčio 6-ąją jis jau įvardijo konkretesnę ribą – 2,20 Eur už litrą dyzelino: „Finansų ministerijos vertinimu, svarstytinos inicijuoti, kai dyzelino kaina degalinėse galėtų viršyti 2 eurus ir 20 centų“. Kaip viena tokių priemonių buvo minima akcizo mažinimo galimybė.
Rugpjūčio 21 dieną M. Sinkevičius sakė dar konkrečiau, kad Vyriausybė jau turi parengusi planą: „Mes esam pasirengę tam tikrą planą, kaip mes elgtumėmės su akcizu“. Lietuvos energetikos agentūra buvo suformulavusi ir aiškų orientyrą: jeigu vidutinė dyzelino kaina pasiekia arba viršija 2,20 Eur/l ir tokia išlieka bent penkias darbo dienas iš eilės, būtų pagrįsta laikinai mažinti akcizą.
Kas atsitiko dabar? Ši riba faktiškai buvo pasiekta ir viršyta – rugsėjo 15 dieną vidutinė dyzelino kaina buvo apie 2,23 Eur/l, o rugsėjo 23-iąją pakilo iki maždaug 2,33 Eur/l. Vadinasi, didesnė nei 2,20 Eur kaina išsilaikė mažiausiai penkias darbo dienas.
Tačiau rugsėjo 22 dieną premjeras jau nebesakė, kad akcizas bus mažinamas. Priešingai, jis pareiškė: „Planas yra brangus, nežinau, ar ryšimės jį realizuoti“. Jo teigimu, 10 centų mažesnis akcizas dyzelinui biudžetui kainuotų apie 20 mln. Eur per mėnesį, o degalinėje litro kaina dėl mažesnio akcizo ir PVM sumažėtų maždaug 12 centų.
Dabar Lietuvoje dyzelinas kainuoja apie 2,337 euro už litrą, Latvijoje – 2,143 euro, Estijoje – 2,166 euro, Lenkijoje – 8,79 zloto, o Vokietijoje – apie 2,40 euro už litrą.
Skaičiuojant pagal atlyginimą „popieriuje“, už vieną vidutinę mėnesio algą Lietuvoje būtų galima nupirkti apie 1125 litrų dyzelino. Tačiau Biržų gyventojui nacionalinis Lietuvos atlyginimo vidurkis ne visada atspindi tikrovę. 2026 metų antrąjį ketvirtį Biržų rajone vidutinis „ant popieriaus“ darbo užmokestis siekė 2024 eurus, o į rankas – 1288,60 euro.
Tai reiškia, kad 50 litrų dyzelino bakas, šiandien kainuojantis apie 116,85 euro, sudaro daugiau kaip 9 procentus vidutinio Biržų rajono darbuotojo mėnesinio atlyginimo į rankas. Lietuvos vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui tokio pat bako kaina sudaro apie 7,3 procento neto mėnesio algos. Tad Biržų rajono gyventojui degalų brangimas juntamas dar stipriau, nei rodo bendras Lietuvos darbo užmokesčio vidurkis.
Taigi, kokių Vyriausybės veiksmų sulaukė žmonės? Paaiškėjo, kad akcizo mažinti nesiruošia… Sugalvojo naują versiją – galbūt piginti traukinių ir autobusų bilietus ir taip paskatinti žmones persėsti į viešąjį transportą. Taigi, mielieji, iš Biržų į kitus rajonus nuo šiol važinėsime traukiniais. Juk yra geležinkelių bėgių, o kiek trūksta, turėtų tie vagys sunešti, kurie juos išardė. Šiokį tokį traukinuką turime, tad… Sėdam ir važiuojam, kam tų degalų…
Bet… Jeigu gyveni Papilyje, Vabalninke, Nemunėlio Radviliškyje ar kitame rajono kaime, dirbi vienoje vietoje, vaikus veži į kitą, o vakare dar reikia nuvažiuoti į parduotuvę ar pas gydytoją, automobilis nėra vien savaitgalio pramoga.
O ūkininkui pasiūlymas persėsti į traukinį apskritai turi šiokio tokio humoro. Kombainui keleivio bilieto kol kas neparduoda.
Todėl galima sakyti, kad per porą mėnesių valdžios degalų kainų mažinimo maršrutas pasisuko įdomiai: liepą buvo „imsimės veiksmų“, rugpjūtį – 2,20 euro riba, rugsėjį – „planas brangus“, o galutinėje stotelėje horizonte jau pasirodė traukinys.
Vaistas tiems aukštiems šalies vadovams būtų vienas – už savo pinigus piltis degalus ir ne tik nemokamų degalų, bet ir nemokamų automobilių jiems neduoti. Jeigu tautą nori skurdinti, tai tegul ir patys šiek tiek „įsižemina“ – užteks padebesiais skrajoti. Praėjo tie laikai, kai traukiniais vežė…