ANT VELNIAKALNIO – DAINŲ IR SKĖČIŲ ŠVENTĖ

*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!

Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.

Į ren­gi­nį at­vy­ko maž­daug šim­tas bir­žie­čių. Tad jei­gu juos bū­tų už­klu­pęs lie­tus, vi­si žiū­ro­vai tu­rė­tų kuo nuo lie­taus pa­si­slėp­ti. Ta­čiau die­na bu­vo pui­ki. Nie­kam skė­čių ne­pri­rei­kė – jie tie­siog bu­vo pui­ki ren­gi­nio puoš­me­na. O ren­gi­nys bu­vo links­mas. Dai­n...

Į ren­gi­nį at­vy­ko maž­daug šim­tas bir­žie­čių. Tad jei­gu juos bū­tų už­klu­pęs lie­tus, vi­si žiū­ro­vai tu­rė­tų kuo nuo lie­taus pa­si­slėp­ti. Ta­čiau die­na bu­vo pui­ki. Nie­kam skė­čių ne­pri­rei­kė – jie tie­siog bu­vo pui­ki ren­gi­nio puoš­me­na.

O ren­gi­nys bu­vo links­mas. Dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos at­li­kė­jai dai­na­vo ži­no­mas bar­dų dai­nas. Jū­ra­tė, Eduar­das ir Leo­ni­das at­li­ko ir sa­vo kū­ry­bos dai­nų. Žiū­ro­vai kar­tu dai­na­vo, plojo… Kai ku­rie net vien­marš­ki­niai šo­ko…

F. Gruns­kio nuo­tr.

F. Gruns­kio nuo­tr.

F. Gruns­kio nuo­tr.