Milijoniniai pelnai, solidūs atlyginimai ir tamsūs namai

*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!

Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.

Bet ne vi­sa­da. Juk bu­vo ir ty­le­nių, ku­riems moks­lai bu­vo kan­čia, o gal net ne moks­lai, bet pa­ty­čios dėl pra­stes­nio rū­bo, ba­tų, ge­ro­kai nu­dė­vė­tos kup­ri­nės. Ir tas pir­ma­sis suo­lo pa­si­rin­ki­mas – su kuo ir kur at­si­sės­ti? Tai­gi ne­ri­mo daug tiek moks­lei­viams, tiek...

Bet ne vi­sa­da. Juk bu­vo ir ty­le­nių, ku­riems moks­lai bu­vo kan­čia, o gal net ne moks­lai, bet pa­ty­čios dėl pra­stes­nio rū­bo, ba­tų, ge­ro­kai nu­dė­vė­tos kup­ri­nės. Ir tas pir­ma­sis suo­lo pa­si­rin­ki­mas – su kuo ir kur at­si­sės­ti?

Tai­gi ne­ri­mo daug tiek moks­lei­viams, tiek jų tė­ve­liams ar glo­bė­jams. Kar­tu na­muo­se at­si­ran­da ir tam tik­ra ra­my­bė – vi­si iš­si­vaikš­to kas sau: vie­ni į dar­bus, ki­ti į mo­kyk­lą ar dar­že­lį, ir ne­be­rei­kia su­kti gal­vos, kuo užim­ti jau­ni­mą. Ru­ti­na pa­ma­žu įslen­ka į gy­ve­ni­mą, kuž­dė­da­ma nau­jus pla­nus, su­ma­ny­mus, jaus­mus ir atei­tį.

Ši Rug­sė­jo 1-oji – ypa­tin­ga. Ji ki­to­kia da­liai ra­jo­no žmo­nių – tiems, ku­rie iki šiol ne­tu­ri elekt­ros. Vėt­ra pra­siau­tė, mies­tie­čiai šią sti­chi­ją jau be­veik pa­mir­šo, bet ato­kes­niuo­se mies­te­liuo­se ir kai­muo­se dar tam­su. Vi­si lau­kia, ka­da pa­ga­liau įsi­žiebs lem­pu­tė.

Sek­ma­die­nį, kaip skel­bė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Jur­ga Ba­ga­mo­lo­vie­nė, ra­jo­ne bu­vo fik­suo­ti 52 elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ki­mai, be elekt­ros li­ku­sių klien­tų skai­čius sie­kė 263. Tai bū­tų dau­giau nei pu­sė Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio mies­te­lio gy­ven­to­jų.

Nors skel­bia­ma, kad dir­ba de­šimt bri­ga­dų, pro­ce­sas at­ro­do lė­tas. Be elekt­ros gy­ve­na ne tik kai ku­rie Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio, bet ir Pa­pi­lio, Pa­ro­vė­jos, Va­bal­nin­ko, Šir­vė­nos se­niū­ni­jų gy­ven­to­jai. Net Bir­žų mies­te ne vi­suo­se na­muo­se elekt­ra at­kur­ta. Pa­na­šu, kad kai ku­riems vai­kams pa­mo­kas dar teks ruoš­ti prie ži­ba­li­nės lem­pos.

Į „Bir­žie­čių žo­džio“ re­dak­ci­ją penk­ta­die­nį už­su­ku­si mo­te­ris ne­slė­pė pyk­čio: elekt­ros vis dar nė­ra. Esą bu­vo ža­dė­ta jung­ti nuo Lat­vi­jos, ta­čiau ka­da tai įvyks – neaiš­ku, nors ESO siun­čia ži­nu­tes, kad tie­ki­mas at­kur­tas.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo ma­čiu­si, kaip nu­kri­tu­sius nuo stul­pų elekt­ros lai­dus ap­žiū­ri­nė­ja kaž­ko­kios įmo­nės at­sto­vai. Jai net ki­lo min­tis, kad dar­bai gal­būt ne­sku­bi­na­mi to­dėl, kad ža­lą dar tu­ri įver­tin­ti drau­di­mas. Ži­no­ma, tai tik gy­ven­to­jos pa­mąs­ty­mai.

To­dėl ky­la klau­si­mas: ar ESO pri­klau­san­ti elekt­ros skirs­ty­mo inf­rast­ruk­tū­ra – oro li­ni­jos, lai­dai, at­ra­mos, trans­for­ma­to­ri­nės ir ki­tas tur­tas – yra drau­džia­ma nuo aud­rų, vė­jo, me­džių vir­ti­mo ir ki­tų sti­chi­nių reiš­ki­nių? Jei taip, kaip to­kiu at­ve­ju vyks­ta ža­los ver­ti­ni­mas? Jei ne – ko­dėl?

O žmo­gui tuo me­tu rū­pi vi­sai kas ki­ta. Šal­dik­ly­je su­gen­da mė­sa, vais­tus rei­kia lai­ky­ti šal­dy­tu­ve, vers­las ne­ga­li dirb­ti įpras­tu re­ži­mu. Ne vi­sus nuo­sto­lius leng­va įro­dy­ti ir ne už vis­ką ga­li­ma ti­kė­tis kom­pen­sa­ci­jos.

Kai kal­ba­ma apie gy­ven­to­jus ar smul­kų vers­lą, daž­nai pa­si­girs­ta ar­gu­men­tas: rei­kė­jo iš anks­to pa­si­rū­pin­ti ge­ne­ra­to­riu­mi. Bet juk elekt­ros tie­ki­mas yra pa­grin­di­nė ESO funk­ci­ja, už ku­rią var­to­to­jai mo­ka.

Ne­pa­mirš­ki­me ir po­li­ti­kų reak­ci­jų. Mi­nist­rai vie­šai kri­ti­kuo­ja ESO, ta­čiau na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas: jei­gu vals­ty­bė yra pa­grin­di­nė „Ig­ni­tis gru­pės“, o ši val­do ESO, sa­vi­nin­kė, tai kas ga­liau­siai at­sa­kin­gas už tai, kad tos pa­čios pro­ble­mos kar­to­ja­si?

Kaip skel­bia­ma ofi­cia­lia­me ESO 2025 me­tų me­ti­nia­me pra­ne­ši­me, bend­ro­vės pa­ja­mos sie­kė 710 mln. eu­rų. Atas­kai­ti­nis gry­na­sis pel­nas su­da­rė 28,3 mln. eu­rų, o ko­re­guo­tas gry­na­sis pel­nas – 91,1 mln. eu­rų.

Dar įspū­din­ges­ni skai­čiai ma­ty­ti pa­tro­nuo­jan­čios bend­ro­vės – vals­ty­bės kont­ro­liuo­ja­mos „Ig­ni­tis gru­pės“ – ata­skai­to­je. 2025 me­tų ko­re­guo­tas gry­na­sis pel­nas sie­kė 225,7 mln. eu­rų, ko­re­guo­tas EBIT­DA – 546,1 mln. eu­rų, o ata­skai­ti­nis gry­na­sis pel­nas – 163,9 mln. eu­rų.

Tai­gi kal­ba­me ne apie nuo­sto­lin­gą ar ant iš­li­ki­mo ri­bos ba­lan­suo­jan­čią sis­te­mą. Tai vie­na di­džiau­sių ir fi­nan­siš­kai stip­riau­sių vals­ty­bės kont­ro­liuo­ja­mų įmo­nių gru­pių Lie­tu­vo­je.

ESO nė­ra nuo „Ig­ni­tis gru­pės“ at­ski­ra sa­la. Ofi­cia­lio­je bend­ro­vės val­dy­mo in­for­ma­ci­jo­je nu­ro­do­ma, kad „Ig­ni­tis gru­pės“ va­do­vas ir val­dy­bos pir­mi­nin­kas Da­rius Maikš­tė­nas kar­tu yra ir ESO val­dy­bos na­rys.

At­ly­gis „Ig­ni­tis gru­pė­je“ – so­li­dus. D. Maikš­tė­no pa­sto­vu­sis at­ly­gis per me­tus sie­kė 281 003 eu­rus prieš mo­kes­čius. Be to, 2025 me­tais jam iš­mo­kė­ta 59 336 eu­rų il­ga­lai­kė kin­ta­mo­ji at­ly­gio da­lis. Va­di­na­si, vien pa­sto­vus at­ly­gis ir ši il­ga­lai­kė iš­mo­ka su­da­rė apie 340 tūkst. eu­rų.

Ne ma­žiau įdo­mūs ir pa­ties ESO va­do­vo at­ly­gio skai­čiai. Kaip skel­bia­ma ESO 2025 me­tų me­ti­nia­me pra­ne­ši­me, bend­ro­vės va­do­vui Re­nal­dui Rad­vi­lai per me­tus pri­skai­čiuo­ti 210 564 eu­rai prieš mo­kes­čius. Vi­du­ti­niš­kai tai bū­tų apie 17,5 tūkst. eu­rų per mė­ne­sį.

To­kie skai­čiai sa­vai­me nė­ra ar­gu­men­tas prieš aukš­tus va­do­vų at­ly­gi­ni­mus. Ta­čiau vi­suo­me­nė tu­ri tei­sę ti­kė­tis, kad fi­nan­siš­kai stip­ri bend­ro­vė ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis veiks taip pat stip­riai.

Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės skelb­to­je in­for­ma­ci­jo­je ma­ty­ti, kad aud­ros pa­da­ri­nius ša­li­no ne vien ener­ge­ti­kai. Dir­bo ug­nia­ge­siai, „Ke­lių prie­žiū­ros“ dar­buo­to­jai, se­niū­ni­jos, miš­ki­nin­kai, tal­ki­no gy­ven­to­jai.

Sa­vi­val­dy­bė vie­šai dė­ko­jo bend­ruo­me­niš­kiems žmo­nėms už pa­gal­bą tvar­kant aud­ros nu­siaub­tas te­ri­to­ri­jas, o Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je gat­vė bu­vo at­lais­vin­ta bend­ro­mis ESO ir se­niū­ni­jos pa­jė­go­mis.

Čia ir at­si­ran­da ne­pa­to­gus klau­si­mas: ko­dėl fi­nan­siš­kai stip­rios, mi­li­jo­ni­nius pel­nus ge­ne­ruo­jan­čios inf­rast­ruk­tū­ros bend­ro­vės dar­bams ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos me­tu tu­ri tal­kin­ti se­niū­ni­jos, ki­tos vals­ty­bės tar­ny­bos ir pa­tys gy­ven­to­jai?

Ži­no­ma, to­kio mas­to sti­chi­ja nė­ra vie­nos įmo­nės su­kel­ta pro­ble­ma. Me­džius var­tė vė­jas, elekt­ros li­ni­jas nu­trau­kė gam­tos jė­gos, o da­lis dar­bų pa­gal kom­pe­ten­ci­ją ap­skri­tai ne­prik­lau­so ESO.

Ta­čiau var­to­to­jui rei­kia ga­lu­ti­nio re­zul­ta­to – elekt­ros.

Kaip skel­bia­ma „Ig­ni­tis gru­pės“ 2026–2029 me­tų stra­te­gi­nia­me pla­ne, per ket­ve­rius me­tus pla­nuo­ja­ma in­ves­tuo­ti 2,5–3 mlrd. eu­rų, iš ku­rių maž­daug 55 pro­c., ar­ba 1,4–1,6 mlrd. eu­rų, nu­ma­ty­ta elekt­ros skirs­ty­mo tink­lui. Vie­nas įvar­di­ja­mų tiks­lų – di­din­ti inf­rast­ruk­tū­ros at­spa­ru­mą.

Tai di­džiu­lės su­mos. To­dėl vi­suo­me­nė tu­ri tei­sę klaus­ti ne tik, kiek in­ves­tuo­ja­ma, bet ir kur in­ves­tuo­ja­ma bei ko­kį re­zul­ta­tą tos in­ves­ti­ci­jos duo­da re­gio­nuo­se, ku­riuo­se elekt­ros li­ni­jos iki šiol itin pa­žei­džia­mos virs­tan­čių me­džių ir stip­res­nių aud­rų.

Pap­ras­ti žmo­nės ir vers­las no­ri vie­no – kad na­muo­se deg­tų elekt­ros lem­pu­tė. O jau pa­skui ga­li­ma aiš­kin­tis, kas kal­tas – miš­kai, aud­ra, gy­ven­to­jai ar ne­pa­kan­ka­mai at­spa­rus elekt­ros tink­las.

Svei­ki­ni­mai vi­siems Rug­sė­jo 1-osios pro­ga. Lin­kiu, kad lau­ki­mas neuž­si­tęs taip il­gai, jog ši Rug­sė­jo 1-oji da­liai šei­mų lik­tų at­min­ty­je ne dėl gė­lių, nau­jų są­siu­vi­nių ir pir­mo­jo skam­bu­čio, o dėl tam­sių na­mų ir ži­ba­li­nės lem­pos švie­sos.