Ar pamenate savo Rugsėjo 1-ąją? Kaip rūpestingai buvo lyginama uniforma, merkiami kardeliai ar astrai, kad skubant į mokyklą nebūtų pamiršti – juk reikės įteikti mokytojai ar auklėtojai. Kažkoks nerimas ir nejaukumas pamatyti bendraklasius – kokie jie po vasaros? O įspūdžių, kalbų…
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Bet ne visada. Juk buvo ir tylenių, kuriems mokslai buvo kančia, o gal net ne mokslai, bet patyčios dėl prastesnio rūbo, batų, gerokai nudėvėtos kuprinės. Ir tas pirmasis suolo pasirinkimas – su kuo ir kur atsisėsti?
Taigi nerimo daug tiek moksleiviams, tiek jų tėveliams ar globėjams. Kartu namuose atsiranda ir tam tikra ramybė – visi išsivaikšto kas sau: vieni į darbus, kiti į mokyklą ar darželį, ir nebereikia sukti galvos, kuo užimti jaunimą. Rutina pamažu įslenka į gyvenimą, kuždėdama naujus planus, sumanymus, jausmus ir ateitį.
Ši Rugsėjo 1-oji – ypatinga. Ji kitokia daliai rajono žmonių – tiems, kurie iki šiol neturi elektros. Vėtra prasiautė, miestiečiai šią stichiją jau beveik pamiršo, bet atokesniuose miesteliuose ir kaimuose dar tamsu. Visi laukia, kada pagaliau įsižiebs lemputė.
Sekmadienį, kaip skelbė savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė, rajone buvo fiksuoti 52 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros likusių klientų skaičius siekė 263. Tai būtų daugiau nei pusė Nemunėlio Radviliškio miestelio gyventojų.
Nors skelbiama, kad dirba dešimt brigadų, procesas atrodo lėtas. Be elektros gyvena ne tik kai kurie Nemunėlio Radviliškio, bet ir Papilio, Parovėjos, Vabalninko, Širvėnos seniūnijų gyventojai. Net Biržų mieste ne visuose namuose elektra atkurta. Panašu, kad kai kuriems vaikams pamokas dar teks ruošti prie žibalinės lempos.
Į „Biržiečių žodžio“ redakciją penktadienį užsukusi moteris neslėpė pykčio: elektros vis dar nėra. Esą buvo žadėta jungti nuo Latvijos, tačiau kada tai įvyks – neaišku, nors ESO siunčia žinutes, kad tiekimas atkurtas.
Moteris pasakojo mačiusi, kaip nukritusius nuo stulpų elektros laidus apžiūrinėja kažkokios įmonės atstovai. Jai net kilo mintis, kad darbai galbūt neskubinami todėl, kad žalą dar turi įvertinti draudimas. Žinoma, tai tik gyventojos pamąstymai.
Todėl kyla klausimas: ar ESO priklausanti elektros skirstymo infrastruktūra – oro linijos, laidai, atramos, transformatorinės ir kitas turtas – yra draudžiama nuo audrų, vėjo, medžių virtimo ir kitų stichinių reiškinių? Jei taip, kaip tokiu atveju vyksta žalos vertinimas? Jei ne – kodėl?
O žmogui tuo metu rūpi visai kas kita. Šaldiklyje sugenda mėsa, vaistus reikia laikyti šaldytuve, verslas negali dirbti įprastu režimu. Ne visus nuostolius lengva įrodyti ir ne už viską galima tikėtis kompensacijos.
Kai kalbama apie gyventojus ar smulkų verslą, dažnai pasigirsta argumentas: reikėjo iš anksto pasirūpinti generatoriumi. Bet juk elektros tiekimas yra pagrindinė ESO funkcija, už kurią vartotojai moka.
Nepamirškime ir politikų reakcijų. Ministrai viešai kritikuoja ESO, tačiau natūraliai kyla klausimas: jeigu valstybė yra pagrindinė „Ignitis grupės“, o ši valdo ESO, savininkė, tai kas galiausiai atsakingas už tai, kad tos pačios problemos kartojasi?
Kaip skelbiama oficialiame ESO 2025 metų metiniame pranešime, bendrovės pajamos siekė 710 mln. eurų. Ataskaitinis grynasis pelnas sudarė 28,3 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas – 91,1 mln. eurų.
Dar įspūdingesni skaičiai matyti patronuojančios bendrovės – valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ – ataskaitoje. 2025 metų koreguotas grynasis pelnas siekė 225,7 mln. eurų, koreguotas EBITDA – 546,1 mln. eurų, o ataskaitinis grynasis pelnas – 163,9 mln. eurų.
Taigi kalbame ne apie nuostolingą ar ant išlikimo ribos balansuojančią sistemą. Tai viena didžiausių ir finansiškai stipriausių valstybės kontroliuojamų įmonių grupių Lietuvoje.
ESO nėra nuo „Ignitis grupės“ atskira sala. Oficialioje bendrovės valdymo informacijoje nurodoma, kad „Ignitis grupės“ vadovas ir valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas kartu yra ir ESO valdybos narys.
Atlygis „Ignitis grupėje“ – solidus. D. Maikštėno pastovusis atlygis per metus siekė 281 003 eurus prieš mokesčius. Be to, 2025 metais jam išmokėta 59 336 eurų ilgalaikė kintamoji atlygio dalis. Vadinasi, vien pastovus atlygis ir ši ilgalaikė išmoka sudarė apie 340 tūkst. eurų.
Ne mažiau įdomūs ir paties ESO vadovo atlygio skaičiai. Kaip skelbiama ESO 2025 metų metiniame pranešime, bendrovės vadovui Renaldui Radvilai per metus priskaičiuoti 210 564 eurai prieš mokesčius. Vidutiniškai tai būtų apie 17,5 tūkst. eurų per mėnesį.
Tokie skaičiai savaime nėra argumentas prieš aukštus vadovų atlyginimus. Tačiau visuomenė turi teisę tikėtis, kad finansiškai stipri bendrovė ekstremaliomis sąlygomis veiks taip pat stipriai.
Biržų rajono savivaldybės skelbtoje informacijoje matyti, kad audros padarinius šalino ne vien energetikai. Dirbo ugniagesiai, „Kelių priežiūros“ darbuotojai, seniūnijos, miškininkai, talkino gyventojai.
Savivaldybė viešai dėkojo bendruomeniškiems žmonėms už pagalbą tvarkant audros nusiaubtas teritorijas, o Nemunėlio Radviliškyje gatvė buvo atlaisvinta bendromis ESO ir seniūnijos pajėgomis.
Čia ir atsiranda nepatogus klausimas: kodėl finansiškai stiprios, milijoninius pelnus generuojančios infrastruktūros bendrovės darbams ekstremalios situacijos metu turi talkinti seniūnijos, kitos valstybės tarnybos ir patys gyventojai?
Žinoma, tokio masto stichija nėra vienos įmonės sukelta problema. Medžius vartė vėjas, elektros linijas nutraukė gamtos jėgos, o dalis darbų pagal kompetenciją apskritai nepriklauso ESO.
Tačiau vartotojui reikia galutinio rezultato – elektros.
Kaip skelbiama „Ignitis grupės“ 2026–2029 metų strateginiame plane, per ketverius metus planuojama investuoti 2,5–3 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 55 proc., arba 1,4–1,6 mlrd. eurų, numatyta elektros skirstymo tinklui. Vienas įvardijamų tikslų – didinti infrastruktūros atsparumą.
Tai didžiulės sumos. Todėl visuomenė turi teisę klausti ne tik, kiek investuojama, bet ir kur investuojama bei kokį rezultatą tos investicijos duoda regionuose, kuriuose elektros linijos iki šiol itin pažeidžiamos virstančių medžių ir stipresnių audrų.
Paprasti žmonės ir verslas nori vieno – kad namuose degtų elektros lemputė. O jau paskui galima aiškintis, kas kaltas – miškai, audra, gyventojai ar nepakankamai atsparus elektros tinklas.
Sveikinimai visiems Rugsėjo 1-osios proga. Linkiu, kad laukimas neužsitęs taip ilgai, jog ši Rugsėjo 1-oji daliai šeimų liktų atmintyje ne dėl gėlių, naujų sąsiuvinių ir pirmojo skambučio, o dėl tamsių namų ir žibalinės lempos šviesos.