KOKIA MŪSŲ LAUKIA ATEITIS ŽINOJO IR ŽINO PRANAŠAI?

*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!

Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.

Kaip vi­sa­da, at­si­dū­rus min­tims kryž­ke­lė­je, gelbs­ti pa­šne­ke­sys su bi­čiu­liu Sta­siu. Pas­kam­bi­nu. Ir su­ta­pi­mas! Pa­si­ro­do bi­čiu­lis tvar­ko kny­gas len­ty­no­je. Ir jam, ty­čia ar ne­ty­čia, į akis kri­to kny­ga „Nost­ra­da­mo pra­na­šys­tės“. Sė­di ir skai­to. Tad bi­čiu­...

Kaip vi­sa­da, at­si­dū­rus min­tims kryž­ke­lė­je, gelbs­ti pa­šne­ke­sys su bi­čiu­liu Sta­siu. Pas­kam­bi­nu. Ir su­ta­pi­mas! Pa­si­ro­do bi­čiu­lis tvar­ko kny­gas len­ty­no­je. Ir jam, ty­čia ar ne­ty­čia, į akis kri­to kny­ga „Nost­ra­da­mo pra­na­šys­tės“. Sė­di ir skai­to. Tad bi­čiu­lis švie­žiai pa­si­kaus­tęs pra­na­šys­čių rei­ka­lu.

Pri­si­me­na­me, kad 1555 me­tais Re­ne­san­so lai­kų pran­cū­zų pra­na­šas Nost­ra­da­mas už­ra­šė tūks­tan­čius mįs­lin­gų ke­tu­rei­lių. Juos su­dė­jo į kny­gą „Pra­na­šys­tės“. Ir iki šių die­nų tas pra­na­šys­tes vis dar aiš­ki­na­si su­ma­nūs aiš­kin­to­jai. Mat tos pra­na­šys­tės šif­ruo­tos. Tad vie­ni iš­siaiš­ki­na vie­naip, o ki­ti – ki­taip. Svar­biau­sia – vi­siems įdo­mu.

– Kai jau ži­nai, kas at­si­ti­ko, tai ne­sun­ku pa­tvir­tin­ti, kad šis at­si­ti­ki­mas bu­vo pra­na­šau­tas. Iš tik­rų­jų, jei­gu ir aš pa­ban­dy­čiau spė­lio­ti, kai kas iš ma­no ma­ty­mų atei­ty­je tik­rai ga­li pa­si­tvir­tin­ti, – su šyp­se­na pa­sa­kė Sta­sys. Ta­čiau su­rim­tė­jo: – Ne­ga­li­ma iš pra­na­šys­čių šai­py­tis, kai jo­mis daug žmo­nių ti­ki. Ti­ki ne tik Nost­ra­da­mo, bet ir Mi­kal­dos bei aiš­kia­re­gės Ba­bos Van­gos pra­na­šys­tė­mis.

Ma­no­ma, kad le­gen­di­nė Sa­bos ka­ra­lie­nė Mi­kal­da gy­ve­no apie 578 me­tus prieš Kris­taus gi­mi­mą. Tad anks­čiau už Nost­ra­da­mą ir Ba­bą Van­gą. Pa­gal le­gen­dą, Mi­kal­da ap­si­lan­kė pas Iz­rae­lio ka­ra­lių Sa­lia­mo­ną ir iš­dės­tė jam sa­vo atei­ties re­gė­ji­mus. Pra­ne­šė, kad gims Me­si­jas, kad žmo­ni­ja pa­tirs mo­ra­li­nį nuo­smu­kį, kad ateis pa­sau­lio pa­bai­ga…

Aiš­kia­re­gė Ba­ba Van­ga – bul­ga­rų aiš­kia­re­gė, žo­li­nin­kė, pra­na­šė, mis­ti­kė. Ji gi­mė 1911, mi­rė 1996 me­tais. Tad jos aiš­kia­re­gys­tės nė­ra se­nos. Pa­gal Van­gos pa­sa­ko­ji­mą, ji bu­vo pa­te­ku­si į vie­su­lą, ku­ris ją pa­kė­lęs nuo že­mės ir nu­bloš­kęs to­lyn. At­ga­vu­si są­mo­nę Van­ga ne­ga­lė­jo at­merk­ti akių dėl į jas pa­te­ku­sio smė­lio. Pi­ni­gų ope­ra­ci­jai ne­tu­rė­jo, to­dėl li­ko ak­la. Ta­čiau Van­ga tvir­ti­no ma­tan­ti ir bend­rau­jan­ti su žmo­nė­mis, ku­rie mi­rė prieš šim­tus me­tų. Pa­sak jos, tuos da­ly­kus pa­ma­ty­ti jai pa­de­da ne­ma­to­mos bū­ty­bės. Ne­va jos jai per­duo­da rei­ka­lin­gas ži­nias apie vie­ną ar ki­tą žmo­gų. To­dėl kiek­vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­mas, nuo gi­mi­mo iki mir­ties, jai esąs prieš švie­sos ne­re­gin­čias akis. Van­ga bu­vo be­raš­tė, tad jo­kių kny­gų ne­pa­ra­šė. Ta­čiau jos pa­se­kė­jai pa­ra­šė daug kny­gų apie jos pra­na­šys­tes.

KAS IR KOKIĄ ATEITĮ NUMATĖ

Nors Nost­ra­da­mo ir Ba­bos Van­gos gy­ve­ni­mus ski­ria ke­li šimt­me­čiai, bet kai ku­rios jųd­vie­jų pra­na­šys­tės su­tam­pa. Abu sa­kė, kad Eu­ro­po­je įsi­plieks ka­ras. Ma­no­ma, kad pra­na­šai tu­rė­jo gal­vo­je da­bar vyks­tan­tį Ru­si­jos ir Uk­rai­nos ka­rą. Nost­ra­da­mas per­spė­jo, kad „tie iš Eu­ro­pos že­mių“ įsi­vels į „žiau­rius ka­rus“. Abu mis­ti­kai įsi­ti­ki­nę, kad pa­sau­ly­je kils su­maiš­tis. Eu­ro­pai teks di­džiau­sia šio ka­ro naš­ta. Pa­sak Nost­ra­da­mo, ka­ras pa­si­baigs, kai abi ar­mi­jos bus iš­se­ku­sios.

– Iš aš ži­nau, kad vi­si ka­rai ka­da nors bai­gia­si. Kas tu­ri pra­džią, tas tu­ri ir pa­bai­gą, – fi­lo­so­fiš­kai at­si­lie­pė bi­čiu­lis.

Nost­ra­da­mui pri­ski­ria­ma daug iš­si­pil­džiu­sių pra­na­šys­čių. Ne­va jis nu­ma­tė Hit­le­rio atė­ji­mą į val­džią, pa­si­kė­si­ni­mą į pre­zi­den­tą Ke­ne­dį, rug­sė­jo 11-osios ata­ką JAV…

Pa­sa­ko­ja­ma, kad Ba­ba Van­ga iš­pra­na­ša­vo Ta­ry­bų Są­jun­gos žlu­gi­mą, Čer­no­by­lio ka­tast­ro­fą, Sta­li­no mir­ties da­tą, po­van­de­ni­nio lai­vo Kurs­kas tra­ge­di­ją, rug­sė­jo 11 ata­kas, tiks­lią sa­vo mir­ties da­tą…

Ba­ba Van­ga sa­kė, kad su­lauk­si­me atei­vių ap­si­lan­ky­mo, ku­ris su­taps su svar­biu spor­ti­niu įvy­kiu. Ateis lai­kas, kai žmo­nių te­le­pa­ti­ja bus to­bu­lai iš­vys­ty­ta. Aiš­kia­re­gė Ba­ba nu­ma­tė, jog dirb­ti­nis in­te­lek­tas da­rys di­de­lę įta­ką žmo­nių gy­ve­ni­mui.

Pa­na­šu, kad Nost­ra­da­mas apie dirb­ti­nį in­te­lek­tą ar in­ter­ne­tą lyg ir nie­ko ne­pa­sa­kė. Nors kai ku­rie pra­na­šo šif­ruo­tų ei­lė­raš­čių ty­ri­nė­to­jai ran­da užuo­mi­nų ir apie elekt­ro­ni­nę erd­vę. Vie­na­me iš sa­vo ke­tu­rei­lių Nost­ra­da­mas ra­šo, kad di­dy­sis bi­čių spie­čius pa­kils nak­tį…

– Kai šian­dien gir­di­me, kaip nak­ti­mis Ru­si­jos ir Uk­rai­nos ka­re nak­ti­mis skrai­do šim­tai dro­nų, pra­de­du ti­kė­ti, kad Nost­ra­da­mas juos nu­ma­tė tik pa­va­di­no bi­tė­mis, – pa­sa­kė Sta­sys.

Ma­no­ma, kad Nost­ra­da­mo su­ra­šy­tos pra­na­šys­tės sie­kia 3797 me­tus. Jei­gu tai tie­sa, tai iki Mi­kal­dos pra­na­šau­tos pa­sau­lio pa­bai­gos dar yra daug lai­ko.

BANDYMAI PATIEMS ATSPĖTI ATEITĮ

Mi­nė­jo­me, jog Nost­ra­da­mo ke­tu­rei­liai už­šif­ruo­ti. Nost­ra­da­mo pa­li­ki­mo aiš­kin­to­jai ban­do juos at­ko­duo­ti. Ir vie­ni ta­me pat sa­ki­ny­je ran­da vie­no­kią, o ki­ti – ki­to­kią pra­smę. Kiek­vie­nas ke­tu­rei­lis su­sie­tas su ku­riais nors me­tais. Sta­sys per­skai­tė vie­ną ei­lė­raš­tį iš kny­gos NOST­RA­DA­MO PRA­NA­ŠYS­TĖS, iš­šif­ruo­tos Manf­re­do Dim­dės. Ir pa­siū­lė pa­ban­dy­ti tą ke­tu­rei­lį iš­siaiš­kin­ti pa­tiems „Bir­žie­čių žo­džio“ skai­ty­to­jams.

27 KE­TU­REI­LIS – PRA­NA­ŠYS­TĖ 2027 m.:

„Penk­ta­da­lis ir di­dy­sis ga­liū­nas

Ka­rin­ga ran­ka ati­da­rys šven­tyk­lą

Vie­nas – šim­tas me­la­giui, ir skan­duo­to­jai gaus tai

Vil­tis taps ere­lio rak­tu – po to jis ne­tu­rės di­de­lio ge­luo­nies“.

Sta­sys per­skai­tė šį, ei­lė­raš­tį ne ei­lė­raš­tį, ir neišt­vė­rė ne­pa­sa­kęs sa­vo ma­ty­mo.

– Ka­dan­gi mi­ni­mas ere­lis, tai ga­li bū­ti pra­na­šys­tė apie val­džios pa­si­kei­ti­mą Bir­žuo­se po atei­nan­čių me­tų pa­va­sa­rį vyk­sian­čių sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir me­rų rin­ki­mų, – įdo­miai paaiš­ki­no Sta­sys.

Ga­li bū­ti. Sun­ku su bi­čiu­liu gin­čy­tis. Nors gin­čuo­se gims­ta tie­sa, bet bū­na, kad gin­čai ap­tem­do drau­gys­tę. Bū­tent taip bu­vo skel­bia­ma be­rods vie­no­je iš Mi­kal­dos pra­na­šys­čių.