PRISIMINIMAI APIE JURGĮ BIELINĮ
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Paskaitą apie Jurgį Bielinį perskaitė Jurgio Bielinio bibliotekos bibliotekininkė Liuda Prunskienė. Jurgis Bielinis, gimęs prieš 180 metų, buvo garsiausias Lietuvos knygnešys. Jis nešė žmonėms uždraustą lietuvišką žodį. Ne tik platino spaudą, bet ir pats bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Pats 1897 metais nelegaliai Lietuvoje išleido laikraštėlį „Baltasis erelis“. Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. Buvo išleisti trys „Baltojo erelio“ numeriai. Juose buvo kritikuojamas carizmas.
Savo gyvenimo šūkiu Jurgis Bielinis laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu.
Apie kraštiečio knygnešio Jurgio Bielinio gyvenimą, jo atminimo puoselėjimą Purviškiuose ir Suoste pasakojo mokytoja Aldona Vėjelienė.
KONKURSO LAUREATAI
Renginio „Ir žodį jis kaip saulę nešė“ organizatoriai buvo paskelbę literatūrinį konkursą. Į jį atsiliepė 36 poetai ir prozininkai iš Anykščių, Biržų, Jonavos, Mažeikių, Pasvalio, Utenos, Kupiškio, Panevėžio rajonų. Buvo gauta įvairių kūrinių: eilėraščių, akrostichų, haiku, miniatiūrų, rašinių apie gimtąją kalbą… Buvo išleistas net 220 puslapių kūrybos almanachas. Renginyje kūrėjai iš organizatorių gavo padėkas ir almanachą. O geriausius literatus vertino komisija, kuriai pirmininkavo rašytojas, publicistas, poetas Algirdas Vladislovas Butkevičius. Jam padėjo mokytojos Alė Jurevičienė, Aldona Vėjelienė ir Vlada Balbierienė. Komisija kūrinius vertino nežinodama autorių pavardžių.
Renginyje buvo paskelbti konkurso laureatai. Už poeziją pirma vieta pripažinta Liucijai Jagelienei iš Mažeikių, antra – Vidai Simėnienei iš Biržų, trečia – Virginijai Virkutienei iš Biržų. Tarp prozos kūrėjų pirma vieta pripažinta Algiui Mačiukui iš Pasvalio, antra – Aldonai Širvinskienei iš Anykščių, trečia – Vitalijai Kraučelienei iš Jonavos.
Paskatinimo vertais buvo pripažinti: biržietė Rita Venskūnienė už gimtąja kalba parašytus eilėraščius, uteniškė Ingrida Kepalaitė už tarmiškai parašytus ir su vertimu į bendrinę kalbą pateiktus eilėraščius, jonaviškis Marius Glinskas už tautos kultūros puoselėjimą kūryboje, biržietė Danutė Balbierienė už savitą filosofinį žmogaus būties įprasminimą.
LINKSMYBĖS
Knygnešiui Jurgiui Bieliniui skirto renginio nuotaiką šaunia muzika ir dainomis kūrė Biržų kultūros centro Vabalninko skyriaus folkloro ansamblis „Saulala”, kuriam vadovauja Petras Matulis. Kelias dainas padainavo svečias bardas Kęstutis iš Naujosios Akmenės. Jis į Biržus atvyko ne kaip literatas, o kaip vairuotojas, atvežęs į renginį bičiulę poetę Liuciją iš Mažeikių, kuri tapo konkurso laureate.
PARAMA RENGINIUI
Minėjome, kad renginį organizavo Biržų literatų klubas „Svajokliai”, kuriam vadovauja Egidijus Saldys. Klubas buvo parašęs šiam renginiui projektą „Kūryba – mūsų galia”. Ir jis iš dalies buvo finansuotas Biržų rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo programos lėšomis. Tad ir turėjome tokią prasmingą šventę.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.