Krūties vėžio gydymo pabaiga yra svarbus etapas, tačiau organizmo atsistatymas dažnai tęsiasi gerokai ilgiau. Po operacijos, chemoterapijos, spindulinio ar kito gydymo gali išlikti nuovargis, sumažėjusi raumenų jėga, peties judesių ribotumas, tempimo ar diskomforto pojūtis. Todėl vienas svarbių klausimų po gydymo yra ne tik kada galima pradėti daugiau judėti, bet ir kaip tai daryti saugiai. „OST Klinika“ kineziterapeutas Domantas Feoktistovas paaiškina, kodėl individualiai parinktas fizinis aktyvumas ir kineziterapija gali tapti svarbia sveikimo bei grįžimo į kasdienį gyvenimą dalimi.
Judėjimas – ne tik sportas
„Kalbėdami apie fizinį aktyvumą po onkologinio gydymo neturėtume galvoti tik apie sporto salę ar intensyvias treniruotes. Kartais pirmasis ir labai svarbus žingsnis yra tiesiog sugrąžinti žmogui laisvą, nebijomą judesį“, – pasakoja Domantas Feoktistovas.
Judėjimas gali būti labai įvairus: vaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, peties mobilumo ir tempimo pratimai, jėgos pratimai ar individualiai pritaikytas fizinis krūvis. Svarbiausia, kad pasirinkta veikla atitiktų žmogaus būklę, gydymo etapą ir esamas fizines galimybes.
Kas gali pasikeisti po krūties vėžio operacijos?
Po krūties operacijos gali pasikeisti peties ir rankos judesiai. Dėl tempimo, skausmo ar diskomforto žmogus kartais pradeda nesąmoningai saugoti operuotą pusę ir vengti tam tikrų judesių.
„Dažnai žmogus pats pradeda mažiau kelti ranką ar vengia judesio, kuris kelia nemalonų pojūtį. Ilgainiui toks saugojimasis gali prisidėti prie judesių amplitudės ir raumenų jėgos mažėjimo“, – aiškina „OST Klinika“ kineziterapeutas Domantas Feoktistovas.
Todėl kineziterapeuto užduotis nėra vien paskirti pratimų kompleksą. Pirmiausia svarbu individualiai įvertinti peties ir rankos judesių amplitudę, raumenų jėgą, skausmą, randų ir aplinkinių audinių būklę, laikyseną, fizinį pajėgumą bei kasdienės veiklos apribojimus. „Du žmonės po panašios operacijos gali jaustis visiškai skirtingai. Todėl ir jų kineziterapijos planas neturėtų būti vienodas“, – pabrėžia D. Feoktistovas.
Kineziterapija padeda grįžti į kasdienybę
Reabilitacijos tikslas nėra atlikti kuo daugiau pratimų. Svarbiausia – palaipsniui susigrąžinti funkciją. Pakankamai laisvai pakelti ranką ir apsirengti. Pasiekti aukščiau esantį daiktą. Nešti pirkinių krepšį. Grįžti į darbą. Ilgiau pasivaikščioti. O vėliau, jei žmogus to nori ir jo būklė leidžia, – sugrįžti prie mėgstamos fizinės veiklos ar sporto. „Kineziterapijoje mums svarbu ne vien tai, kiek laipsnių žmogus gali pakelti ranką. Svarbu, ką tas pagerėjęs judesys leidžia jam vėl daryti kasdieniame gyvenime“, – pabrėžia kineziterapeutas.
Nuovargis po krūties vėžio gydymo: ar reikia daugiau ilsėtis?
Nuovargis yra dažnas iššūkis tiek gydymo metu, tiek jam pasibaigus. Todėl natūraliai gali kilti mintis: „Jeigu jaučiuosi pavargusi, turbūt turiu kuo daugiau ilsėtis.“ Poilsis yra svarbus, tačiau visiškas fizinio aktyvumo atsisakymas ne visada yra geriausia strategija. „Svarbu ne priversti save sportuoti bet kokia kaina, o surasti tokį fizinio aktyvumo kiekį, kurį žmogus tuo metu gali toleruoti. Vieną dieną tai gali būti ilgesnis pasivaikščiojimas, kitą – trumpa ir lengva mankšta“, – pasakoja kineziterapeutas Domantas Feoktistovas. Tinkamai dozuojamas judėjimas gali padėti palaikyti fizinę funkciją ir palaipsniui gerinti organizmo toleranciją krūviui. Tačiau tai nereiškia, kad reikia sportuoti per stiprų nuovargį ar skausmą. Po onkologinio gydymo ypač svarbu pasirinkti individualų krūvį ir mokėti jį koreguoti pagal savijautą.
Ar po krūties vėžio galima atlikti jėgos pratimus?
Taip, tačiau krūvis turi būti parenkamas ir didinamas palaipsniui. Kartais pacientės bijo jėgos pratimų, nes mano, kad po operacijos rankos geriau neapkrauti. Tačiau tinkamai parinktas ir palaipsniui didinamas krūvis gali būti svarbi fizinės funkcijos atkūrimo dalis. Pradžioje nebūtina naudoti didelių svorių. Pratimai gali būti atliekami su savo kūno svoriu, elastinėmis gumomis, nedideliais svareliais ar kita tinkama įranga. Svarbiausia ne tai, kiek kilogramų žmogus pakelia, o tai, ar krūvis atitinka jo būklę ir yra tinkamai progresuojamas.
Judėti galima ir gydymo metu
Fizinio aktyvumo nereikėtų suprasti tik kaip reabilitacijos etapą po viso gydymo. Kai kuriais atvejais tinkamai pritaikytas fizinis aktyvumas gali būti integruojamas ir į gydymo laikotarpį. Tačiau čia ypač svarbus individualus požiūris. Žmogaus savijauta gydymo metu gali labai skirtis nuo vienos dienos iki kitos, todėl fizinio krūvio planas turi būti lankstus.
„Reikia sportuoti“ nėra pakankamas patarimas. Daug naudingesnis klausimas yra: „Koks judėjimas šiuo metu yra tinkamas būtent man?“
Sveikimas nėra varžybos
Po krūties vėžio gydymo nereikia skubėti kuo greičiau grįžti į ankstesnį fizinio aktyvumo lygį. Vienam žmogui pradžia gali būti trumpas pasivaikščiojimas. Kitam – peties mobilumo pratimai. Dar kitam – palaipsniui didinamas jėgos krūvis. Svarbiausia yra nuoseklumas, saugumas ir tinkamas krūvio dozavimas. Kineziterapija šiuo laikotarpiu gali padėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – suteikti žmogui daugiau pasitikėjimo savo kūnu ir parodyti, kad po gydymo galima palaipsniui grįžti prie aktyvaus gyvenimo. Judėjimas nėra tik pratimas. Tai galimybė susigrąžinti funkciją, savarankiškumą ir pasitikėjimą savo kūnu. Todėl po krūties vėžio gydymo kineziterapiją verta matyti ne kaip paskutinį reabilitacijos etapą, o kaip svarbią sveikimo proceso dalį.
Užs. 17969