Trijų šimtmečių istorijos ženklai
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Lamokėlių kaimas niekuo neišsiskirtų iš kitų Vabalninko seniūnijos kaimų, jei jame prieš tris šimtus metų nebūtų gyvenę vienuoliai ir pastatę vienuolyno.
Lamokėlių kaimo teritorijoje yra dvi aukštumos. Ant žemesnės vienuoliai pastatė vienuolyną. Pastatas dar ir dabar gyvas – jame gyvena Janina Karosienė. Vienuolyną mena seni kaštonai, liepos, ąžuolai ir pastato sienose išlikę akmenys, sumūryti su moliu, bei originalus rūsys po pastatu.
Ant kito, aukštesnio, kalnelio, kur dabar stovi koplyčia, vienuoliai prieš tris šimtus metų buvo pasistatę koplytėlę, į kurią eidavo melstis. Vienuoliams išsikėlus iš kaimo, vietiniai žmonės nugriovė jau sukiužusią koplytėlę ir 1726 metais pastatė didesnę, aštuonkampę koplyčią su priemene ir bokšteliu varpui. Sienos buvo iš lentų, stogas – šiaudinis, ant jo – svogūno pavidalo kupolas su kryžiumi.
Teko griauti ir statyti iš naujo
Koplyčia, prastovėjusi 200 metų, labai sunyko, todėl visos parapijos žmonių buvo nutarta ją nugriauti. 1928 metais buvo pastatyta nauja koplyčia, kuri ir dabar puošia Lamokėlių kapinaites. Koplyčia buvo statoma parapijos lėšomis ir gyventojų aukomis. Kas kiek galėjo, prisidėjo darbu ar medžiagomis.
Koplyčiai sudėti nauji langai, neseniai ji buvo perdažyta, o dabar naujai subetonuoti laiptai, vedantys į koplyčią ir kapinaites. Parapijos tikinčiųjų meile, aukomis ir darbu vis atnaujinama koplyčia tikrai sulauks 2028 metų, kai švęsime jos 100 metų sukaktį.
Kapinių istorija – žmonių prisiminimuose
Žmonės dar prisimena Meilūnų kaimo gyventojos Marijonos Kairienės, gimusios 1902 metais, pasakojimą:
„Seniau Lamokėlių kapinės buvo labai mažos, tik ant kalnelio apie senąją koplyčią. 1928 metais, kai buvo pastatyta dabartinė koplyčia, buvo praplėstos ir kapinės bei sumūryta akmeninė tvora aplinkui, pastatyti gražūs vartai. Šie vartai – tai ir varpinė, nes čia ir kabėdavo senosios koplyčios varpas, kai ji buvo nugriauta, bet prasidėjus neramumams varpas buvo nukabintas ir paslėptas“.
Šiandien parapijos žmonės vėl ruošiasi pakabinti varpą vartuose esančioje varpinėje ir norėtų, kad jis vėl kviestų žmones į pamaldas, atlaidus, laidotuves.
Laiptus atnaujino bendruomenės jėgomis
Pirmieji laiptai Lamokėlių kapinėse buvo padaryti 1993 metais – nuo vartų iki koplyčios laiptų. Žmonėms pasidarė daug patogiau užkopti į kalną ir pasiekti savo artimųjų kapus. Per daugiau nei trisdešimt metų laiptai labai ištrupėjo, tapo nebepatogūs žmonėms vaikščioti, todėl buvo nutarta juos iš naujo išbetonuoti.
Lamokėlių kapinėse visą savaitę dirbo Šalnių ir Daunorių kaimų vyrai. Jie šveitė, lygino, plovė, dėjo armatūrą ir betonavo kapinaičių laiptus. Laiptai, kaip ir koplyčia seniau, buvo atnaujinti parapijos žmonių aukomis – kas galėjo, prisidėjo darbu, medžiagomis, darbo įrankiais.
Padėka už gerumą
Šių eilučių autorė Sandra Bieliauskienė didžiuojasi ir džiaugiasi, kad pavyko suburti žmones laiptų atnaujinimo darbams.
Beje, ir šįkart darbams vadovavo tas pats meistras iš Daunorių kaimo kaip ir prieš 33 metus, betonuojant pirmuosius laiptus. Tik komanda buvo kita, nes senieji laiptų betonuotojai jau ilsisi šiose kapinaitėse ir tikriausiai linkėjo sėkmės besidarbuojantiems.
Dėkoja seniūnaitė Vabalninko seniūnijos administracijos žmonėms, taip pat Pranui Auksinui, Justui Atkočiūnui, Petrui Aukštikalniui už pagalbą ir palaikymą. Ačiū sako visiems aukojusiems, prisidėjusiems prie veiklų atliekant laiptų betonavimo darbus.
S. Bieliauskienės nuotr.
