PARTIJOS PILKĖJA, TAČIAU Į POLITIKĄ EINAMA GYVENIMO PILNATVĘ PATIRTI?

*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!

Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.

Ta­čiau jau da­bar ne vie­nas rin­kė­jas pra­de­da de­juo­ti, kad ne­ži­nos už ką bal­suo­ti. Mat lyg ir ne­bė­ra kam bal­są ati­duo­ti. Jau ko­ne vi­sų – ir tra­di­ci­nių, ir po­pu­lis­ti­nių – par­ti­jų at­sto­vams bu­vo­me su­tei­kę di­des­nę ar ma­žes­nę val­džią. Ir nė vie­na šim­tu pro­c...

Ta­čiau jau da­bar ne vie­nas rin­kė­jas pra­de­da de­juo­ti, kad ne­ži­nos už ką bal­suo­ti. Mat lyg ir ne­bė­ra kam bal­są ati­duo­ti. Jau ko­ne vi­sų – ir tra­di­ci­nių, ir po­pu­lis­ti­nių – par­ti­jų at­sto­vams bu­vo­me su­tei­kę di­des­nę ar ma­žes­nę val­džią. Ir nė vie­na šim­tu pro­cen­tų mū­sų lū­kes­čių ne­pa­ten­ki­no. Pa­na­šu, kad taip bus ir to­liau. Nes ki­taip ne­ga­li bū­ti. Mū­sų lū­kes­čiai to­kie, kad juos ga­li įgy­ven­din­ti tik to­kia par­ti­ja, ku­ri dar ne­gi­mė. Ir var­gu ar to­kia ka­da nors gims.

O ką vei­kia da­bar vei­kian­čios? Ne ka­žin ką. Neb­liz­ga nei su­ma­ny­mais, nei ly­de­riais? Tie­siog – pil­ku­ma?

Pa­si­ro­do yra net toks po­li­ti­nis ter­mi­nas – par­ti­jų pil­kė­ji­mas. Šiuo sa­ky­mu api­bū­di­na­ma, kad tarp par­ti­jų nyks­ta idė­ji­niai skir­tu­mai, par­ti­jos pa­na­šė­ja, ne­tu­ri ryš­kių ly­de­rių…

– Aš su­si­grie­biu, jog iš tik­rų­jų ne­ži­nau, kuo ski­ria­si kon­ser­va­to­rių, so­cial­de­mok­ra­tų ar li­be­ra­lų pro­gra­mos, – at­si­lie­pė bi­čiu­lis Sta­sys. – Juk po­li­ti­kai apie sa­vo idė­jas ma­žai kal­ba. Jei­gu vie­ni gau­na val­džią ir jų ne­prii­ma į koa­li­ci­ją, ta­da opo­zi­ci­jo­je li­ku­sie­ji daž­niau­siai dėl smulk­me­nų val­dan­tie­siems prie­kaiš­tau­ja. Ar­ba ieš­ko ko­kių nors ske­le­tų, kad iš val­džios anks­čiau lai­ko pa­trauk­tų.

Da­bar ko­ne vi­sos par­ti­jos į val­džią jo­ja ant tų pa­čių ark­liu­kų. Pa­ža­dų. Ta­čiau la­bai to­li ne­nu­jo­ja, nes ža­dė­tiems da­ly­kams įgy­ven­din­ti su­truk­do geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis ir am­ži­nas pi­ni­gų trū­ku­mas.

VILIOJA ĮŽYMYBĖMIS

Kai par­ti­joms trūks­ta pa­trauk­lių rin­kė­jams min­čių, jos į sa­vo rin­ki­mų są­ra­šus sten­gia­si įtrauk­ti ko­kį žy­mų žmo­gų. Dai­ni­nin­ką, dak­ta­rą, mo­ky­to­ją…

– Ir tos, taip va­di­na­mos įžy­my­bės su­tin­ka. Mat joms ir­gi rek­la­mos rei­kia, – svars­tė Sta­sys. Ir pri­si­mi­nė, kaip Sei­mą su bū­riu gar­se­ny­bių bu­vo už­ka­ria­vęs pra­mo­gų spe­cia­lis­tas Va­lins­kas.

Štai ką tik vy­ku­siuo­se Bri­ta­ni­jos pa­pil­do­muo­se rin­ki­muo­se Klak­to­no apy­gar­do­je kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų ly­de­riui Nai­dže­lui Fa­ra­žui iš­šū­kį me­tė sa­ty­ri­nis per­so­na­žas Gra­fas Šiukš­lia­vei­dis. Fa­ra­žas rin­ki­mus lai­mė­jo, nes ga­vo 22 tūks­tan­čius bal­sų. Ta­čiau ir Šiukš­lia­vei­dis su šiukš­lių dė­že ant gal­vos ne­li­ko ne dė­me­sio – ga­vo dau­giau kaip 9 tūks­tan­čius bal­sų.

Nie­ko nau­jo po šia Sau­le. Žiū­rė­si­me, ko­kių vyš­nai­čių ant sa­vo rin­ki­mi­nių tor­tų už­dės mū­sų po­li­ti­kai.

KODĖL POLITIKA UŽBURIA?

Pas­te­bė­ta, kad į po­li­ti­ką pa­su­ku­sie­ji žmo­nės var­giai ran­da ke­lią at­gal į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Po­li­ti­ka įtrau­kia. Tar­si už­bu­ria. Aiš­ki­na­ma, jog taip at­si­tin­ka ne vien dėl no­rų su­si­dė­ti su tam tik­ra bend­ruo­me­ne. Net ne tam, kad bū­da­mas val­džio­je ką nors pa­keis­tum. Į po­li­ti­ką pa­su­kęs žmo­gus, pa­si­jun­ta pa­ts sau svar­bes­niu vi­suo­me­nė­je. O tai su­tei­kia dau­giau džiaugs­mo gy­ve­ni­me.

– Ta­čiau daug džiaugs­mo ne­bū­na, kai rin­ki­mus pra­lai­mi, – pa­ste­bė­jo Sta­sys. – Ta­da žmo­gus pa­si­da­ro pik­tas, ar­šiai kri­ti­kuo­ja lai­mė­to­jus. Ir tos lai­mės ar džiaugs­mo – nė kva­po.

Ne kar­tą ma­tė­me, kaip vie­nas ar ki­tas po­li­ti­kas kei­čia par­ti­jas. Kaip ko­ji­nes. Ieš­ko su kuo su­si­dė­ti, kad rin­ki­mus lai­mė­tų. Tam, kad lai­mė­jęs pa­tir­tų gy­ve­ni­mo pil­nat­vę? Gal. Ne­pa­ban­dy­si tap­ti po­li­ti­ku, tik­ros tie­sos ir ne­su­ži­no­si.