Netikėta sėkmė
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
„Biržiečių žodis” rašė, kad Biržų „Saulės“ gimnaziją baigęs Kornelijus Kuginys pasiekė rezultatą, kuriuo gali pasigirti retas abiturientas. Vaikinas gavo net penkis aukščiausius valstybinių brandos egzaminų įvertinimus, o iki šeštojo šimtuko jam pritrūko vos trijų balų.
Šimtukais įvertintos Kornelijaus matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, istorijos bei informatikos žinios. Iš fizikos egzamino jis surinko 97 balus.
Apie egzaminų rezultatus, mokymąsi, sportą, biržietišką tarmę ir ateities planus Kornelijus kalbėjosi ir su portalo LRT.lt žurnaliste Aida Murauskaite.
Pokalbyje su LRT.lt abiturientas prisipažino tokio rezultato nesitikėjęs: „Tikėjausi kokio vieno ar dviejų šimtukų, tikrai ne penkių“.
Pirmiausia buvo paskelbti matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai. Matematikos šimtukas Kornelijaus pernelyg nenustebino – tokio įvertinimo jis tikėjosi. Kur kas didesnė staigmena buvo aukščiausias lietuvių kalbos egzamino balas.
„Turbūt taip rašinio dar nesu parašęs. Tad labai smagus tas šimtukas“, – sakė vaikinas.
Vėliau sulaukti kitų egzaminų rezultatų jau buvo ramiau. Pamatęs dar tris šimtukus, jis džiaugėsi. Tik dėl fizikos šiek tiek apmaudu – iki aukščiausio įvertinimo pritrūko trijų balų.
Rašė apie pasirinkimą kovoti su blogiu
Per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą Kornelijus pasirinko probleminio klausimo svarstymo temą apie žmogaus elgesį blogio akivaizdoje.
Pagrindinė jo rašinio mintis buvo ta, kad žmogus gali rinktis ne pasiduoti blogiui, o su juo kovoti. Šią idėją abiturientas siejo ne tik su nagrinėtu literatūros kūriniu, bet ir su istoriniu kontekstu – sukilimais bei partizanų kovomis.
Nors lietuvių kalbos Kornelijus mokėsi dešimtukais, šimtuko nesitikėjo. Manė, kad galėtų surinkti maždaug 85–90 balų.
Puikiai išlaikytas lietuvių kalbos egzaminas vaikinui nesutrukdė išsaugoti ir biržietiškos tarmės. Kalbėdamas su LRT.lt žurnaliste jis nesistengė pereiti prie bendrinės kalbos.
„Niekada nesistengiu kalbėdamas pereiti į bendrinę kalbą. Man labai patinka kalbėti biržietiškai – ar išvažiavus į olimpiadas, ar kur kitur“,- dėstė jis.
Išbandė beveik visas olimpiadas
Per dvylika mokymosi metų Kornelijus dalyvavo beveik visų mokomųjų dalykų olimpiadose – išskyrus menus. Rajoniniuose etapuose dažnai laimėdavo pirmąsias vietas ir patekdavo į šalies etapus.
Didžiausias jo pasiekimas – šiemet iškovota trečioji vieta respublikinėje istorijos olimpiadoje. Nors šiandien vaikino rezultatai atrodo įspūdingai, jis sako ne visada buvęs vien dešimtukininkas. Toks tapo vienuoliktoje klasėje. Anksčiau pasitaikydavo ir devynetų, ypač iš lietuvių kalbos.
Vyresnėse klasėse Kornelijus daugiau dėmesio skyrė tiems dalykams, kurie sekėsi prasčiau. Kartu atėjo supratimas, kaip mokytis veiksmingiau: „Vyresnėse klasėse susikaupiau tiems dalykams, už kuriuos gaudavau prastesnius pažymius. Be to, atėjo ir supratimas, kaip reikia mokytis, ypač kalbų“.
Paslaptis – nepersidirbti
Paklaustas LRT apie įspūdingų rezultatų paslaptį Kornelijus atsakė, kad jokio stebuklingo metodo nėra: „Turbūt svarbiausia – nepersidirbti“.
Devintoje ir dešimtoje klasėse jis mokėsi labai daug, tačiau vėliau suprato, kad svarbiausia susikaupti per pamokas. Būtent klasėje reikėtų perprasti pagrindus, o namuose – pagilinti jau turimas žinias.
Kita svarbi gero mokymosi dalis – sportas. Net prieš egzaminus jis nepraleisdavo treniruočių: „Prieš egzaminus eidavau net į kelias treniruotes – jos padėdavo išsivalyti galvą, po sporto geriau miegi“.
Pagrindinė vaikino sporto šaka – krepšinis. Kornelijus yra baigęs Biržų rajono sporto centro krepšinio programą, lanko sporto salę, o vasarą žaidžia ir tinklinį bei futbolą. Tačiau svarbiausias išlieka krepšinis.
Mokytis reikia nuo rugsėjo
Pasak Kornelijaus, geri rezultatai neatsiranda per kelias savaites prieš egzaminus: „Svarbiausia dirbti nuosekliai visus mokslo metus. Pastangų reikia ne paskutinį mėnesį prieš egzaminus, o nuo pat rugsėjo“.
Tuomet pavasarį lieka ne mokytis viską iš naujo, o tik pakartoti tai, kas jau suprasta. Vaikino rezultatai rodo, kad jis stiprus ne tik tiksliųjų mokslų srityje. Kornelijus įsitikinęs, jog žmogui svarbu būti visapusiškai išsilavinusiam.
Jo nuomone, neužtenka būti tik geru matematiku ar fiziku. Domėjimasis istorija, geografija ir kalbomis leidžia plačiau matyti pasaulį bei geriau suprasti žmones.
Ateitį sieja su technologijomis
Baigęs mokyklą Kornelijus planuoja studijuoti Lietuvoje. Jį labiausiai domina mechanikos inžinerija arba inžinerinė fizika Kaune.
Savo ateitį vaikinas sieja su technologijomis – nuo automobilių ir įvairių mechanizmų iki robotų: „Norėčiau kurti ką nors nauja. Norėčiau prisiliesti prie technologijų, o ne sėdėti biure devynias valandas“.
Studijas pradėti Lietuvoje jis pasirinko todėl, kad čia jam gera gyventi. Vis dėlto Kornelijus norėtų pasinaudoti studentų mainų programomis, aplankyti kitų šalių universitetus, susipažinti su jų technologijomis ir darbo principais.
Biržietį domina galimybės patirties semtis Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau vaikinas viliasi, kad galimybių kurti naujas technologijas bus ir Lietuvoje.
Skatino ieškoti savo kelio
Po tokių egzaminų rezultatų aplinkiniai pajuokaudavo, kad Kornelijui reikėtų rinktis mediciną ar tapti chirurgu. Tačiau artimieji jo nespaudė rinktis prestižine laikomos profesijos.
Šeima ir draugai skatino ieškoti to, kas jam pačiam įdomu. Nuo mažens tėvai ragino Kornelijų skaityti knygas, spręsti uždavinius ir domėtis įvairiais dalykais. Jį palaikė ir brolis. Svarbų vaidmenį atliko mokytojai. Pasak vaikino, sutikus pedagogą, kuris sugeba sudominti savo dalyku, mokymasis nebėra vien pareiga.
Išliko kuklus
Penki šimtukai ir 97 balai iš fizikos Kornelijaus kasdienybės iš esmės nepakeitė.
LRT.lt žurnalistės paklaustas, ar po tokių rezultatų Biržuose nevaikšto užrietęs nosį, vaikinas atsakė, kad toks elgesys jam svetimas.
„Biržai nėra toks miestas, kuriame kas nors vaikščiotų užrietęs nosį. Tai labai gražus miestas, čia gyvena labai geri, ramūs žmonės“.
Kornelijus nesijaučia esantis išskirtinis vien dėl egzaminų įvertinimų: „Tikrai nemanau, kad penki šimtukai kuo nors išskiria mane iš kitų. Esu toks pat paprastas žmogus, gyvenantis paprastame ir gražiame mieste“.
Parengta pagal portalo LRT.lt žurnalistės Aidos Murauskaitės pokalbį su biržiečiu
Kornelijumi Kuginiu