Seniūnės užtarimas
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Nuomonės skyla į dvi stovyklas. Yra manančių, kad aplinka, kurioje šie paminklai pastatyti, prižiūrima tvarkingai. Bet kiti piktinasi neprižiūrima aplinka.
Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė pabrėžė, jog paminklai yra pastatyti daugiabučių kiemų teritorijose, todėl seniūnija į jų aplinkos priežiūros reikalus nesikiša ir net neturėtų teisės to daryti.
„Ten gyvena tvarkingi žmonės, prižiūrintys aplinką, ir tikrai nematau problemos – juk ne dilgėlės ar piktžolės auga, ne šiukšlynai ar lapais apkritę paminklai. Tad teigti, kad aplinka, kur stovi paminklai, neprižiūrima, tikrai negaliu“, – sakė seniūnė.
Anot jos, seniūnija tikrai nebenorėtų prisiimti prižiūrėti papildomų plotų, nes su esamais ištekliais ir taip vos spėja suktis.
Socialiniuose tinkluose biržiečių akis užkliuvo ir už prie paminklo pastatyto šiukšlių konteinerio. Greičiausiai tądien buvo atliekų išvežimo diena, todėl gyventojai prie kelio atliekų vežėjams paliko savo konteinerius. „Juk šiukšlių išvežimas – tai laikinas dalykas, konteineris nestovi prie paminklo nuolat“, – gyventojus apgynė seniūnė.
Svarbi paveldo dalis
Kaip skelbiama Biržų turizmo ir informacijos centro puslapyje, Biržuose, prie S. Dagilio g. 14 ir Karaimų g. 15 numeriais pažymėtų namų – buvusių žydų sinagogų vietose – pastatyti sinagogų įamžinimo ženklai. Jie pagaminti iš juodo poliruoto granito kaip nedideli istoriniai liudijimai, perduodantys žinutes praeiviams, apie čia buvusias sinagogas.
Sinagogų įamžinimo ženklų įrengimo iniciatorius – žurnalistas ir kraštotyrininkas Eugenijus Bunka.
Biržų mieste iki Antrojo pasaulinio karo veikė kelios žydų religinės bendruomenės maldos vietos, liudijančios aktyvų čia gyvenusių žydų kultūrinį bei religinį gyvenimą.
Chabad chasidų sinagoga, kuri stovėjo dabar S. Dagilio g. 14 numeriu pažymėto namo vietoje, 1938–1939 m. buvo perstatyta į didelę plytinę sinagogą pagal architekto M. Lurje projektą.
Kita reikšminga žydų maldos vieta – Didžioji mūrinė sinagoga, veikusi Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (dabar Karaimų g. 15 numeriu pažymėto namo vietoje). Šalia jos veikė du mediniai maldos ir Biblijos studijų namai. Vienas iš jų, vadintas Didžiuoju Beit Midraš arba Didžiąja medine sinagoga, vėliau taip pat buvo perstatytas į mūrinį pastatą.
Šie objektai – svarbi Biržų istorinio paveldo dalis, primenanti buvusį gyvą ir įvairialypį miesto kultūrinį gyvenimą.