NEĮMANOMA VISKO TIKSLIAI IŠMATUOTI?
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Štai nuo mokyklos suolo žinojome, jog Tarptautinis kilogramo etalonas yra saugomas Prancūzijoje. Tai – 39 milimetrų skersmens ir tokio pat aukščio cilindras iš 90 procentų platinos ir 10 procento iridžio. Nors tas kilogramas buvo saugomas po keliais gaubtais, bet daugiau nei 100 metų pagrindinio etalono ir jo kopijų masės dėl taršos ar medžiagos garavimo pasikeitė apie 50 mikrogramo. Todėl nuo 2019 metų gegužės 20 dienos kilogramas apibrėžiamas per Planko konstantą, kuri yra nekintanti gamtos konstanta. Ir tas etalonas jau nebe etalonas?
– Nežinau, kas ta Planko konstanta, bet žinau: jei kas nors Žemėje sveria 6 kilogramus, tai Mėnulyje tas pats daiktas sveria tik apie 1 kilogramą. Žinau, kad žmonės rytą būna vidutiniškai maždaug 8 milimetrais aukštesni nei vakare. Mano manymu, nieko tiksliai išmatuoti negalima, – ranka į kalbas apie matavimus numojo bičiulis Stasys. Ir suabejojo: – Nors visko būna. Yra nekintančių dalykų. Štai viena televizija įkyriai rodo pilną šaldytuvą majonezo, kurio kažkas nusipirko Velykoms. Kam pirko, jeigu nė vieno indelio per kelis mėnesius nesuvalgė?! Taip netruks ir Kalėdos ateiti!
Teisybė. Kartais mes elgiamės, kaip užsikirtusi plokštelė. Kartojame tą patį per tą patį, nors niekas jau kurį laiką to nebeklauso. Gal todėl ir susigundome taip vadinamų populistų kalbomis, nes pasiilgstame šviežių minčių. Nors netikime, kad jas pavyks įgyvendinti. Kodėl nepabandžius?! Juk pasaulis tuo žavus, kad pilnas stebuklų. Juk tolimos žvaigždės šviesai, kad mus pasiektų, reikia mažiausiai ketverių metų laiko. Tad kaip ir nėra nieko tikro. Tačiau ir tos, gal jau užgesusios žvaigždės šviesos kelią galima išmatuoti. Žinome, kad negalima pasverti ir kilogramais ar metrais išmatuoti laimę, džiaugsmą, ramybę… Tačiau bandoma įlįsti į mūsų galvas ir procentais įvertinti mūsų nuomonę vienu ar kitu klausimu.
VISKĄ NORIME APKLAUSOMIS SUŽINOTI?
Štai mūsų valdantieji socdemai, pasimetę tarp svarstymų apie buvimą koalicijoje su aušriečiais, surengė apklausą. Sumanė išmatuoti žmonių nuomonę šiuo klausimu. Apklausos duomenimis, apie pusė socdemų rinkėjų mano, kad reikia trauktis nuo aušriečių. Maždaug tiek pat mano, kad nieko keisti nereikia. Norėjo sužinoti, bet nieko nesužinojo? Apklausų rengėjai atsidūrė, kaip tas Buridano gyvūnas tarp dviejų šieno kupetų?
– Aš prisiminiau, jog pirmos kadencijos metu JAV prezidentas Donaldas Trampas tviteryje buvo prašęs: “Bet kokius neigiamus rezultatus rodančios apklausos yra melagingos”, – nusijuokė Stasys. – Gal visokios apklausos rengiamos tam, kad mums nebūtų nuobodu? Politikams reitingai pradeda rūpėti tik prieš rinkimus. Esantieji valdžioje dėl prastų reitingų juk neatsisako postų.
Tiesos yra. Štai DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis mūsų premjerę Ingą Ruginienę, kaip tinkamiausią toms pareigoms, mato vos 3,5 procento apklaustųjų. Pirmąją vietą premjerų reitingų lentelėje užėmė buvusi Vyriausybės vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė. Ji surinko beveik 17 procentų balsų. Dabartinės Vyriausybės darbą neigiamai vertina 74 procentai gyventojų. Garantuotas dalykas, kad ir toliau ponią Ingą matysime ne verkiančią, o su šypsena. Ir Vyriausybė nepasipustys padų. Kaip mokės, taip ir toliau Lietuvą valdys.
VISKAS GERĖJA, TIK NEMATOME?
O mes į valdžios darbus žiūrėsime. Ir į galvas dėsimės. Lauksime naujų rinkimų. Apskritai, nėra saldi politikų duona. Mat dažniausiai visokia sėkmė būna privati, o nesėkmė – visiems matoma. Tačiau kam nors valstybę valdyti patikėsime.
Pasak sparnuoto posakio: šventa vieta tuščia nebus. Ir kas mes būtume be valdžios?! Tuščia vieta? Gal. Juk ir su pačių išrinkta valdžia kartais pasijuntame tarsi mes jai nerūpime. Trasi mūsų nėra, tarsi mes už juos nebalsavome. Padejavome! O gal nėra viskas blogai? Dažniausiai skaičiuojame ne gerus, o blogus darbus? Todėl ne visada iš džiaugsmo šokinėjame, nors iš tikrųjų gyvenimas gerėja?