3000 nepasiturinčių
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
„Čia remiame beveik tris tūkstančius stokojančių – net kas devintą Biržų rajono gyventoją. Prašyti pagalbos ateina įvairiausi žmonės. Sulaukiame šeimų, kurioms neužtenka pinigų pragyvenimui; senjorų, kurie už gautą pensiją susimoka mokesčius, nusiperka vaistų ir nebeturi už ką įsigyti maisto; remiame ir dirbti negalinčius asmenis. Dažnu atveju tai labai sunkiomis ligomis sergantys žmonės. Taip pat žmonės su negalia ar juos prižiūrintys; nuo nelaimių nukentėjusius žmones, dažniausiai gaisre praradusius namus.
Žmonės, maisto atiduotuvėje besirinkdami produktus, labai pasveria, ką imti, kad būtų kuo sočiau. Pavyzdžiui šeimos visada ima kažką, ko užtektų ilgesniam laikui. Ne dešros, kur tą patį vakarą pasipjaustysi ir suvalgysi, o miltų, kruopų prašo, duonos ar daržovių ima daugiau, tada užsišaldo, viską gamina ir taupo. Labai džiaugiasi gavę paramą, kiek patys pasakoja, panašu, kad ir tas gautas agurkas čia tampa auksinis, nes parduotuvėje tiesiog neįpirktų“, – pasakoja „Maisto banko“ Biržų skyriaus koordinatorė G. Vanagaitė.
Daugiausia skurdo – kaime
Nors į „Maisto banko“ atiduotuvę atvyksta žmonės iš viso rajono, matomas labai didelis atotrūkis tarp skurdo mieste ir kaimuose.
Naujausi duomenys rodo, kad skurdo kaimuose lygis kyla – šiuo metu siekia net 33,4 proc., kai tuo tarpu skurdas miestuose paliečia 17,7 proc. gyventojų. Į „Maisto banką“ paramos užsuka daug daugiau žmonių iš rajono kaimų, nei iš pačio Biržų miesto.
„Iš tiesų pas mus labai pažeidžiamas rajonas, padedam be galo daug žmonių iš aplinkinių kaimų. Tas skurdas labai didelis, ir ne kažkur teoriškai, o labai arti – kai žmogui duodam krepšelį maisto, kurio turėtų užtekti kelioms dienoms, ir jis verkia iš laimės, kad bent porą savaičių turės ką valgyti, supranti, kokia ta pagalba reikalinga.
Kiek daug senjorų, kiek daug šeimų, kurie negali sau leisti įsigyti net būtiniausių prekių. Pas mus ateina net tokių, kurie neturi ant ko pasigaminti maisto, tada tenka sukti galvą, ką jam duoti, kad ir sotu būtų, ir galėtų iškart valgyti – tada labai praverčia konservai, duona, daržovės. Prisimenu, ateina žmogus ir prašo valgyti, sako: „Aš žinau, kad tik kitą savaitę esu užsiregistravęs atsiimti krepšelį, bet gal galit kažką išskirti, kad bent šiai dienai turėčiau ką valgyti“. Spaudžia širdį, kai pamatai, kaip vargsta šalia gyvenantys žmonės ir kasdien padedi tiek, kiek tik gali“, – atvirai kalba ji.
Padeda vieni kitiems
Biržų „Maisto banko“ koordinatorė sako, kad stokojantiems žmonėms iš rajono tikrai ne visada lengva atvažiuoti pasiimti krepšelio į atiduotuvę: „Daug paramą gaunančių žmonių, kurie gyvena nuošaliau, susiduria su šita bėda. Ypač vasarą, kai prasideda mokinių atostogos, autobusų mažiau, yra žmonių, kurie automatiškai būna nukirpti nuo pagalbos maistu, nuo viso pasaulio. Tačiau mūsų rajono kaimuose matome labai gražius bendruomeniškumo pavyzdžius – kaimynai padeda kaimynams, būna susiorganizuoja paramos atvažiuoti vienu laiku su viena mašina, ar tiesiog kaimynai, giminės parveža maistą sunkiau gyvenantiems žmonėms. Būna, kad net vaikai po mokyklos ateina patys paimti paramos, kol tėvai dirba arba lieka namuose su mažesniais broliais ir sesėm. Ir tikrai neretai jau gimnazistai patys žino, kokius produktus pasirinkti, ko labiausiai reikia šeimai, o kartais besirenkant maistą tiesiogiai telefonu konsultuojasi su mama, ką geriau paimti, kad šeimai užtektų ilgesniam laikui. Taip norisi padėti visiems, kad tik niekam nieko netrūktų, tačiau galimybės ribotos, „Maisto bankas“ ne guminis”.
Pagalba – 1,2 proc. GPM
Anot G. Vanagaitės, kad išsilaikytų Biržų maisto atiduotuvė, kad būtų remiami sunkiai gyvenantys rajono žmonės, ir pačiam „Maisto bankui“ labai reikalinga pagalba.
„Kaip tik šiuo metu padėti galima labai paprastai, skiriant 1,2 proc. GPM paramą „Maisto bankui“. Labai paprasta, deklaruojant pajamas reikia suspaudyti kelis papildomus mygtukus ir jau geras darbas padarytas neišleidžiant nei cento, ir sunkiai gyvenantiems savo rajono žmonėms padedi. Labai svarbu, kad žmonės pasinaudotų šia galimybe, juk visi esam viena bendruomenė“, – padėti kviečia G. Vanagaitė.
Pagalba reikalinga
Anot Biržų „Maisto banko“ skyriaus koordinatorės, svarbu suprasti, kad pagalba maistu – tai ne tik pilnesnis šaldytuvas, bet ir daugiau saugumo kasdienybėje.
„Kai žmogus žino, kad turės ką valgyti bent kelias dienas į priekį, jis gali ramiau galvoti apie kitus dalykus – kaip susimokėti už būstą, kaip pasirūpinti vaikais ar sveikata. Tas nuolatinis nerimas dėl pinigų, dėl maisto trūkumo labai slegia, o mes bent truputį palengviname šią naštą. Už tokią galimybę padėti savo krašto stokojantiems žmonėms esame be galo dėkingi visiems, kurie prisideda prie „Maisto banko“ veiklos“, – sako ji.
Bendrystėje – jėga
„Maisto bankas“ per metus nuo iššvaistymo išsaugo daugiau nei 6300 tonų gero maisto ir juo padeda net 232 tūkst. stokojančių žmonių – kas dvyliktam šalies gyventojui.
Šie rezultatai atspindi nuoseklų organizacijos, partnerių, rėmėjų ir savanorių bendradarbiavimą bei rodo, kad kryptingai veikiant galima vienu metu spręsti tiek maisto švaistymo, tiek socialinio nepritekliaus problemas. Atsižvelgiant į tai, ir toliau siekiama stiprinti bendradarbiavimą su verslu, viešuoju sektoriumi ir visuomene, ieškant efektyvių sprendimų, leidžiančių mažinti maisto švaistymą ir didinti pagalbos prieinamumą.
Organizacija nuoširdžiai dėkoja kiekvienam prisidedančiam bei palaikančiam „Maisto banko“ misiją.
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ Komunikacijos specialistė Gintarė Maslianikaitė