Gal teko domėtis Biržų rajono gydymo įstaigų situacija? Kaip ją vertinate? (Atsako ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Asta Einikienė).
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Higienos instituto duomenys rodo, kad Biržų rajono savivaldybės sveikatos rodikliai yra prastesni nei šalies vidurkis. Gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė siekia 73,3 metų, kai Lietuvos vidurkis yra 77,5 metų. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų yra itin aukštas – 1 001,2 atvejo (100 tūkst. gyventojų), palyginti su šalies vidurkiu – 670,8. Be to, išvengiamo mirtingumo dalis sudaro 79,2 proc., kai Lietuvos vidurkis – 76,7 proc., o išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojų yra 27,7, kai šalies vidurkis – 20,9.
Šie rodikliai rodo, kad regione būtina stiprinti prevencines priemones, gerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, taip pat užtikrinti efektyvesnį gydymą ligoninėse, siekiant sumažinti mirtingumą ir pagerinti gyventojų sveikatos būklę.
Biržų rajono ir visos provincijos problema – gydytojų trūkumas. Vyresnioji karta traukiasi į užtarnautą poilsį, o jaunimas jų nepakeičia, nes po studijų lieka didmiesčiuose. Ar matote problemą? Kaip ją spręsite? (Atsako Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė).
Su gydytojų trūkumu susiduria daugelis šalies rajonų. Siekdama spręsti šią problemą, SAM pernai parengė ir pradėjo įgyvendinti Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planą, kuriame numatytos sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, rengimo, pasiskirstymo ir pritraukimo stebėsenos vykdymas, sveikatos priežiūros specialistų prognozavimo ir planavimo tobulinimas, priemones sveikatos priežiūros specialistų įgalinimui, pritraukimui ir išlaikymui.
Didelis dėmesys skiriamas žmogiškųjų išteklių planavimui, skatinant gydytojus rinktis darbą regionuose ir didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių tose studijų kryptyse, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai. 2025–2026 mokslo metams valstybė užsakė parengti daugiau slaugytojų padėjėjų (skirta 80 mokymo vietų daugiau), slaugytojų (skirta 100 studijų vietų daugiau), gydytojų (skirta 20 rezidentūros studijų vietų daugiau). Taip pat numatyta padidintą rezidentūros vietų skaičių nukreipti į regionus.
Sveikatos priežiūros įstaigos taip pat turi ieškoti sprendimų, kaip pritraukti ir išlaikyti specialistus. SAM bendradarbiauja su gydymo įstaigomis ir medikų bendruomene ir bendromis pastangomis siekia gerinti darbo sąlygas sveikatos priežiūros specialistams, kurti patrauklią darbo aplinką.
Taip pat skatiname sveikatos priežiūros įstaigas inicijuoti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir įstaigų, ir dar studijų metu užmegzti ryšį su būsimais medikais, iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas. Įstaigoms sudaryta galimybė apmokėti būsimų sveikatos priežiūros specialistų studijas mainais į įsipareigojimą išdirbti įstaigoje tam tikrą laiką.
Taip pat šiuo metu savivaldybės, kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis, vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą specialistų pritraukimo projektą, kuriuo suplanuota priemonių už 17 mln. Eur. Projekte dalyvauja 53 savivaldybės. Projektai finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Projektų metu finansuojama studijų kaina (studentai įsipareigoja po studijų išdirbti dvejus metus), stipendijos (studentai įsipareigoja po studijų išdirbti dvejus metus), priedai prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio. Biržų rajono savivaldybės administracija Projekto metu susiplanavo priemonių už 383 tūkst. eurų.
Tiek pernai, tiek šiemet LNSS įstaigų darbuotojų darbo užmokestis auga maždaug dešimtadaliu.
Ar sveikatos apsaugos reforma, apie kurią plačiai dabar kalbama, nesužlugdys privačios medicinos ir nepailgins eilių valstybinėse gydymo įstaigose? (Atsako sveikatos apsaugos ministrės patarėja Irmina Frolova-Milašienė)
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo savo Vyriausybei ir Seimui pateiktuose įstatymų keitimo projektuose labiau didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, didinant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Taip pat siūloma stiprinti viešąjį sveikatos sektorių ir keisti Valstybinių ligonių kasų (VLK) sutarčių su gydymo įstaigomis finansavimo sąlygas taip, kad pirmiausia finansavimas tektų viešosioms įstaigoms. Dar vienu Seimui pateiktu projektu siekiama sureguliuoti pacientų priemokas už paslaugas, už kurias jau yra apmokėjusi valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo.
Visų šių priemonių tikslas – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kad kiekvienas žmogus – nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena didmiestyje, ar mažame miestelyje – galėtų laiku gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Privatus sveikatos sektorius yra ir liks svarbiu partneriu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams ir užtikrinant tvarią sveikatos sistemos plėtrą ilguoju laikotarpiu. Privataus ir viešojo sveikatos sektorių bendradarbiavimo principai įtvirtinti susitarime dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo, kurį praėjusią savaitę pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos verslo konfederacija.