Populiarūs gamtamoksliai egzaminai
Savivaldybės tarybos posėdyje Biržų „Saulės“ gimnazijos direktorius Marius Skardžius pasidžiaugė, kad jo vadovaujamos ugdymo įstaigos abiturientai renkasi laikyti daugiau valstybinių brandos egzaminų nei šalies vidurkis.
„Mūsų abiturientai egzaminus renkasi laikyti ne minimaliai, o gana ambicingai. 2025 metais vienas abiturientas vidutiniškai rinkosi 4,4 egzamino, kai šalies vidurkis siekia 3,8. Tai rodo, kad mūsų skatinimo, konsultavimo ir karjeros ugdymo sistema veikia – mokiniai renkasi egzaminus plačiau, taip sudarydami sau daugiau galimybių stojant. Tiesa, tai gali lemti ir tam tikrus rezultatų svyravimus. Vis dėlto ataskaita rodo, kad pavyksta išlaikyti balansą tarp egzaminų skaičiaus ir jų rezultatų kokybės“, – kalbėjo M. Skardžius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 2025 metų abiturientai noriai rinkosi biologijos, chemijos ir kitų gamtos mokslų brandos egzaminus. Tai, anot direktoriaus, rodo augantį susidomėjimą inžinerijos, medicinos ir kitomis mokslo sritimis.
Apie gerą mokinių pasirengimą egzaminams, pasak M. Skardžiaus, byloja ir aukšti stojimo rodikliai – į universitetus ir kolegijas stoja apie 60 proc. abiturientų. Dalis jaunuolių taip pat pasirenka karo tarnybą.
„Reitingų” topuose
„Atžalyno“ pagrindinės mokyklos direktorius Vaidotas Butkevičius pabrėžė, kad kryptingas karjeros ugdymas pradedamas dar jaunesnėse klasėse.
„Mokiniai jau nuo penktos klasės vyksta į įvairias įmones, profesinio rengimo centrus, susipažįsta su jų programomis. Mokykloje dirba ir karjeros specialistas. Džiugina ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai. Pastaruosius septynerius-aštuonerius metus galime pasidžiaugti, kad ugdymo rezultatai „Atžalyne“ nuosekliai kyla.
„Reitingų“ žurnale mūsų mokykla pateko į dvidešimtuką tų mokyklų, kurių PUPP rezultatai septynis metus iš eilės gerėjo. Esame paminėti trijose srityse – kilo lietuvių kalbos, matematikos ir biologijos rezultatai pagrindinių mokyklų kategorijoje. Taip pat galime pasidžiaugti, kad ketvirtokų ugdymo pasiekimai jau trejus metus iš eilės viršija šalies vidurkį, nors mūsų mokykloje mokosi nemažai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Be profesionalių mokytojų tokių rezultatų tikrai nebūtų“, – sakė V. Butkevičius.
Direktorius didžiavosi aukštais mokinių sportiniais pasiekimais.
Sudėtinga prisikviesti mokinių
Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos direktorė Deimantė Žalinkevičienė atvirai kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria ugdymo įstaiga. Pasak jos, jau dvejus metus gimnazijoje nebelikę vidurinio ugdymo pakopos – tam įtakos turėjo, direktorės teigimu, per aukšta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta mokinių skaičiaus kartelė.
Mokykla stengiasi pritraukti mokinių iš kaimyninių rajonų, tačiau tai padaryti nėra paprasta. „Šiuo metu pas mus mokosi dešimt mokinių iš Kupiškio rajono, vienas – iš Pasvalio, tačiau jie nesimoko vidurinio ugdymo pakopoje“, – sakė D. Žalinkevičienė.
Anot direktorės, galima pasidžiaugti gerėjančiais Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, nors iki šalies vidurkio dar trūksta.
Drausminti padeda stebėjimo kameros
Praėjusiais metais mokykla įsirengė lauko teritoriją stebinčias kameras. Jos padeda fiksuoti atvejus, kai mokiniai mokyklos teritorijoje rūko elektronines cigaretes, ir operatyviai informuoti tėvus.
Direktorė neslėpė, kad mokykloje pasitaiko ir smurtinių situacijų. Nors vykdomos prevencinės programos, organizuojami pokalbiai, taikoma atvejo vadyba, svarbų vaidmenį, pasak jos, turi ir tėvų atsakomybė.
„Jeigu mokinys pats nesuvokia savo elgesio pasekmių, tikėtina, kad trūksta tėvų kontrolės. Nė viena mokykla nemoko vaiko smurtauti – pagarbaus bendravimo pirmiausia turi būti mokoma šeimoje“, – pabrėžė D. Žalinkevičienė.
Ką atskleidžia apklausos rezultatai
„Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė teigė, kad ugdymo įstaigoje taikoma nuosekli patyčių prevencija, paremta socialinio ir emocinio ugdymo metodika.
„Patyčių netoleruojame – vadovaujamės aiškiais algoritmais, stengiamės užkirsti kelią iš karto, nedelsdami aiškinamės, kas įvyko ir kodėl. Sudėtingų atvejų, galime pasidžiaugti, neturime, tačiau patyčių vis tiek pasitaiko, nes kiekvienas vaikas ateina iš šeimos su savomis vertybinėmis nuostatomis“, – sakė S. Venckūnienė.
Ji pažymėjo, kad mokykloje atliktos apklausos duomenimis, apie 70 proc. mokinių nurodė nepatiriantys patyčių, ir šis rodiklis jau keletą metų išlieka stabilus. Tuo metu 90 proc. apklaustųjų teigė patys nesityčiojantys iš kitų.
„Kaip tas likęs procentas „prasilenkia“, galima manyti, kad tai, kas vienam atrodo patyčios, kitam taip neatrodo“, – komentavo direktorė.
Apie mokinių vartojimą ir statuso keitimą
Direktorė pripažino, kad praėjusiais metais pasitaikė vienas incidentas, kai į mokykloje vakare vykusį renginį atėjo pavartoję mokiniai. Į įvykio vietą nedelsiant buvo iškviesta policija ir informuoti mokinių tėvai.
„Policija tiria įvykį ir imasi atitinkamų priemonių. O mes su kiekvieno mokinio tėvais kalbėjomės individualiai – ieškojome sprendimų, kaip užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje“, – sakė ugdymo įstaigos vadovė.
Ji paminėjo, kad jau kurį laiką mokykloje nebelikę 9–10 klasių. Atsakydama į tarybos narių klausimą, ar nevertėtų „Aušros“ mokyklai, kurios stiprybė – akademiniai pasiekimai, keisti statusą į progimnazijos, S. Venckūnienė teigė, kad konkrečių planų šiuo metu nėra.
„Dalis tėvų norėtų, kad devinta klasė būtų išlaikyta, todėl žiūrėsime, kokie yra jų poreikiai“, – sakė ji.
Inovacijos, kurios pasiteisino
Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius Dainius Žukauskas pasidžiaugė, kad pasiteisino visos dienos mokyklos modelis.
„Ugdymas vyksta derinant formalųjį ir neformalųjį švietimą, užtikrinant ir laisvalaikio, ir poilsio režimą nuo 8 iki 18 valandos. Kol kas šis modelis taikomas tik antrokų klasėje, tačiau jau matome akivaizdų pokytį – jis kur kas efektyvesnis nei vien tik popamokinė priežiūra. Taip pat džiaugiamės besitęsiančiu bendradarbiavimu su profesinio ugdymo įstaigomis – vyresniųjų klasių mokiniai technologijų dalykų mokosi profesinėje mokykloje, turi galimybę vykti į profesinio mokymo stažuotes“, – sakė D. Žukauskas.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.