Kaip galima gerti rudą vandenį?
Dar vasarą rašėme, kad Kupreliškio žmonės guodėsi, jog dalyje kaimo sutrikęs vandens tiekimas. Taip esą nutiko dėl per menko vandens spaudimo. UAB „Biržų vandenys“ įrengus naują vandens gavybos gręžinį gyvenvietėje, vandens spaudimu Kupreliškio žmonės nebesiskundžia, tačiau nerimą kelia tiekiamo vandens kokybė.
Kupreliškio bendruomenės pirmininkas Gintaras Balčiūnas „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad jeigu gyventojai moka pinigus už paslaugą, ji turi būti kokybiška.
„Deja, šiuo metu iš krano tekantis geriamasis vanduo nėra tinkamas maisto gamybai. Kaip galima gerti rudą vandenį? Todėl esame priversti pirkti penkių litrų talpas vandens iš parduotuvės“, – sako G. Balčiūnas.
Geležies kiekis normą viršija beveik devynis kartus
Anot pašnekovo, gyventojai priversti rudame vandenyje skalbti drabužius ir praustis.
„Taip ir gyvename. Skalbimo mašina iš vidaus visa ruda, dušas taip pat – nespėji šveisti. Nusiprausus tokiame vandenyje plaukai tampa lyg šiaudai. Be to, vanduo turi ne tik spalvą, bet ir specifinį kvapą“, – teigė Kupreliškio bendruomenės pirmininkas.
G. Balčiūnas savo iniciatyva už asmenines lėšas ištyrė „Biržų vandenų“ tiekiamą vandenį. Rezultatai, pasak jo, patvirtino faktą, kad geležies kiekis geriamajame vandenyje gerokai viršija normą – kone dešimt kartų.
„Geležies norma, kaip nurodoma tyrimuose, yra apie 0,2 miligramo litre, o pas mus – 1,72 miligramo litre. Vadinasi, norma viršijama 8,6 karto“, – tikino G. Balčiūnas.
Kiti rodikliai, pavyzdžiui, amonio kiekis vandens mėginyje, anot jo, nebuvo viršyti ir atitiko reikalavimus.
Geriamojo vandens cheminius tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius.
Grėsmės sveikatai – nėra
Ar planuojama Kupreliškyje įrengti vandens nugeležinimo įrenginius, pasiteiravome UAB „Biržų vandenys“ laikinai einančio direktoriaus pareigas Rolando Džiūvės.
Pasak jo, šiuo metu vandens gerinimo įrenginių įrengimas Kupreliškyje nėra numatytas konkrečiais metais, nes tokie projektai įgyvendinami atsižvelgiant į investicines programas ir finansavimo galimybes.
„Padidėjęs geležies kiekis požeminiame vandenyje būdingas daugeliui Biržų rajono vandenviečių dėl natūralių hidrogeologinių sąlygų. Siekiant gerinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, vandens gerinimo įrenginiai rajone įrengiami palaipsniui, modernizuojant vandens tiekimo infrastruktūrą ir įgyvendinant investicinius projektus. Šiuo metu dalyje bendrovės eksploatuojamų vandenviečių vandens gerinimo įrenginiai dar nėra įrengti, todėl jų įrengimas planuojamas etapais pagal nustatytus prioritetus ir finansavimo galimybes“, – komentavo R. Džiūvė.
Anot jo, svarbu atkreipti dėmesį, kad padidėjęs geležies kiekis vandenyje dažniausiai turi įtakos estetinėms savybėms (spalvai, skoniui, nuosėdų susidarymui), tačiau tiesioginės grėsmės žmogaus sveikatai nekelia.
Taip pat, jo teigimu, gyventojai, norėdami papildomai pagerinti vandens kokybę savo būstuose, gali įsirengti individualius vandens filtravimo ar nugeležinimo įrenginius.
Priklausys nuo finansų
Meras Kęstutis Knizikevičius teigė apie Kupreliškio gyventojų problemą išgirdęs pirmą kartą – iš „Biržiečių žodžio“.
„Gyventojai galėtų kreiptis tiesiai į mus, tuomet galėtume ieškoti sprendimų. Iš atostogų grįžus laikinajam direktoriui Martynui Staškevičiui svarstysime, kada būtų galima Kupreliškyje įrengti nugeležinimo įrenginius. Viskas priklausys nuo įmonės „Biržų vandenys“ finansinių galimybių“, – sakė meras.
Praėjusiais metais meras, girdamas laikinojo bendrovės direktoriaus M. Staškevičiaus darbą, pabrėžė, kad pagaliau išspręsta Medeikių kaimo gyventojus kamavusi rudo vandens problema. Tačiau paklaustas, kiek dar tokių kaimų rajone yra, meras teigė nežinantis.
„Reikia įvertinti situaciją ir nustatyti, kiek dar yra tokių gyvenviečių. Tikimės, kad laikui bėgant rudo vandens problemą pavyks išspręsti“, – tvirtino rajono vadovas.
DI nuotr.
Ž. Maniko nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.nuotr gintaras balciunas
Ž. Maniko nuotr.nuotr gintaras balciunas