Ir atsirado priklausomybė! Kas ta strimelė, kuri mus veikia kaip narkotikas?
STRIMELĖ – SILKĖS GIMINAITĖ
Strimelė – silkiažuvių žuvis. Užauga iki 25-30 centimetrų, 40-80 gramų svorio. Strimelė – Atlantinės silkės porūšis. Strimelės prisitaikė gyventi apysūrėje Baltijos jūroje. Strimelės laikosi būriais paviršiniuose vandenyse. Pavasarį dažnai nuplaukia į Kuršių marias. Strimelės auga lėtai. Subręsta po 2-3 metų. Neršia pakrantėse 5-13 metrų gylyje ant dumblių, smėlio… Strimelė – gausiausia Baltijos jūros žuvis. Sudaro apie 30-40 procentų visų Baltijoje sugaunamų žuvų. Pagrindinė žūklė vyksta priekrantėse, netoli strimelių nerštaviečių. Žvejojamos tralais bei tinklais. Strimelės vertinamos dėl jose esančių omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitamino D, jodo, seleno. Karštai rūkyta strimelė laikoma tikru delikatesu.
– Vadinasi, biržiečiai – delikatesų mėgėjai, – pasakė Stasys. Ir papasakojo atsitikimą Biržų turguje: – Prie iš Latvijos atvažiavusio autobusiuko biržiečiai pirkome strimeles po 6 eurus už kilogramą. Viena moteris nusistebėjo tokiais mūsų pirkiniais. Pasakė, jog pusę strimelių valgant juk reikia išmesti. Tad už tokią kainą jau galima nusipirkti lašišos. Paaiškėjo, jog ta moteris – atvykusi į svečius iš Sūduvos. Tada nėra ko norėti, kad ji latviškas strimeles mylėtų.
STRIMELĖMIS GALIMA IŠMATUOTI BIRŽIETIŠKUMĄ?
Išeitų, kad strimelėmis galima išmatuoti, kiek vienas ar kitas gyventojas yra tikras biržietis.
– Penkių balų skalėje trijų strimelių būtų vertas tas, kuris strimelių perka kartą per mėnesį. Keturių strimelių būtų vertas tas, kuris strimelių perka kartą per savaitę. O penkių strimelių būtų vertas tas strimelių valgytojas, kuris atskiria, ar strimelė buvo išrūkyta šviežia ar iš šaldytų atsargų, – mintį apie tai, kad strimelėmis būtų galima matuoti biržietiškumo lygį išplėtojo Stasys.
STRIMELĖS PADEDA KREPŠININKAMS?
Biržietis rašytojas šviesaus atminimo Vilius Mizaras, prieš dvidešimt ketverius metus „Biržiečių žodyje“ rašė, jog Rygoje buvo sutikęs biržietį Vladą Garastą, kuris treniravo Kauno “Žalgirį“. Treneris skubėjo į Rygos turgų pirkti krepšininkams rūkytų strimelių, kad jie varžybose įveiktų latvių krepšininkus.
– Dabar aišku, kodėl neseniai Lietuvos krepšinio rinktinė vienu tašku pralaimėjo Islandijos rinktinei. Islandai juk žuvų mėgėjai, tad, ko gero, prieš varžybas ne tik strimelių, bet ir vertingesnių žuvų buvo pavalgę, – spėjo Stasys, kodėl Islandijoje pralaimėjome: – O kai islandai atvažiavo į Lietuvą revanšo, tai mes juos smarkiai pranokome. Stebėjomės, kaip galėjome prieš tai Islandijoje pralaimėti! Matyt, svečiai savų žuvų neatsivežė ir sumenko jų taiklumas.
Panašu, kad iki galo nėra tinkamai įvertintas žuvų poveikis mūsų organizmams.
REIKIA STRIMELEI PAMINKLO?
Minėtame rašinyje Vilius Mizaras rašė: „Žodžiu, latviška strimelė Lietuvoje labai gerbiama. Todėl latviškai strimelei Lietuvoje reikia paminklo. Geriausiai Biržuose. Nes čia dėl miesto artumo prie Latvijos ją pažįsta ir gerbia labiausiai.“ Pasak Mizaro, toks paminklas trauktų turistus iš Latvijos. Biržai iš to turėtų naudos.
– Geras sumanymas. Keista, kad toks puikus siūlymas neįgyvendintas. Gal išgarsėtume ne tik Latvijoje. Juk undinėlės skulptūra Kopenhagoje žinoma visame pasaulyje. Gal pagarsėtume ir mes su bronzine rūkyta strimele, pastatyta prie Širvėnos ežero ar prie turgaus? – svarstė Stasys. Ir susigriebė: – Kažin, ar pastatysime tokį paminklą. Juk pas mus tuoj prasideda ginčai, kad ne tas sugalvojo, kad vieta netinkama, ar dar kas. Todėl net Vabalninkas turi daugiau paminklų nei Biržai.
Tai tiek apie vertingą latvišką rūkytą strimelę. Ir ketinimą pastatyti jai paminklą.