Suostas
„Kai tariam žodį Duona, Motina, Tėvynė, Lietuva,
prisimenam mes, knygnešy, Tave –
vyžotą, brendantį per žvarbią sniego pūgą su ryšuliu sunkiu…“ – tai žodžiai iš Gretos Valuckaitės ir Mildos Valuckienės eilėraščio „Baladė apie lietuvišką žodį“.
Kasmet, kai artėja kovo 16-oji – knygnešio Jurgio Bielinio gimtadienis, ir visoje Lietuvoje švenčiama Knygnešių diena, mes, Suosto krašto žmonės, negalime neprisiminti šios kilnios asmenybės.
Kasdien regime tuos knygnešio išvaikščiotus takus, tuos laukus, kur kiekvienas žemės lopinėlis buvo vertinamas, sūriu prakaitu ir ašaromis aplaistytas, žandarų batais mindytas…
Laikas sustoti
Pamėgome keliauti po tolimus kraštus. Gal kartais sustokime ir apsidairykime. Kiekviename Lietuvos kampelyje, nutolusiame kaimelyje glūdi istorijos klodai. Nebūtų viso to, ką Lietuva vadiname, nebūtume tuo, kas šiandien esame…
Šiemet minėsime knygnešio Jurgio Bielinio 180-ąsias gimimo metines. 2026-ieji metai paskelbti Jurgio Bielinio ir knygnešių metais.
Jau nemažai straipsnių esu parašiusi, ir „Biržiečių žodžio“ žurnalistai lankėsi knygnešio gimtinėje – Suoste, Jurgio Bielinio mokyklėlėje, Suosto kaimo bendruomenės namuose. Jie pateikė skaitytojams vertingos medžiagos apie knygnešį, jo šeimos gyvenimą, atminimo vietų įamžinimą, apie savanorystės pagrindais įkurtą biblioteką, kur kaupiama ir saugoma medžiaga apie Jurgį Bielinį, mokyklos ir kaimo istoriją.
Šį kartą norėčiau prisiminti knygnešio ištakas – nuo kada viskas prasidėjo, nuo kada tarsi daug dešimtmečių užgesusi knygnešio Jurgio Bielinio žvaigždė vėl įsižiebė ir sušvito ryškia šviesa.
Tyloj ir paslapty
Užėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. Suoste veikusi Jurgio Bielinio pradžios mokykla baigė savo veiklą. Tai liudija paskutiniai išlikę ir stebėtinai saugomi buvusio Biržų apskrities Nemunėlio Radviliškio valsčiaus moksleivių Teodoro Zimkos ir jo sesers Arminos Zimkaitės 1933 m. ir 1939 m. gauti mokslo baigimo pažymėjimai.
Tą vardą apgaubė tyla ir paslaptis. Ant šventoriaus esantis knygnešio kapelis daugeliui vietinių žmonių buvo nežinomas ir nelankomas.
Tuo metu buvusioje Suosto aštuonmetėje mokykloje, kai pradėjau dirbti 1970 m., mokytojai jokių renginių šiam įžymiam žmogui nerengė. Knygnešio gyvenimas buvo įdomus tik kai kuriems istorikams, tautiškumo puoselėtojams.
Prisimenu anuos laikus. 1976 m. Suoste buvo apsistoję žygeiviai. Kalbantis supratau, kad jie keliauja knygnešio takais: lankė tėviškę, buvo nuėję prie bažnyčios, gal aplankė ir kapą… Jie nebuvo kalbūs, o aš jų daug ir neklausinėjau.
Žygeiviai paprašė nakvynės. Suteikiau jiems galimybę pernakvoti mokyklos salėje. Tačiau jau kitą dieną buvau pakviesta rajono valdžiai pasiaiškinti. Jaučiausi tarsi iš valties išmesta – nesupratau, dėl ko turiu teisintis.
Apie knygnešį – tylomis
Dėka labai nuostabių ir darbščių lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, dirbusių iš pašaukimo – Irenos Bėliakienės, Janinos Pilėnienės, Janinos Pangonienės – siaurame rate, pamokose, truputį būdavo užsimenama apie kraštietį knygnešį.
Mokykloje veikė mokytojos Irenos Bėliakienės vadovaujamas kraštotyrininkų būrelis. Mokytoja Irena jau 1966 m. sumanė žengti drąsų žingsnį – surinkti knygnešį J. Bielinį pažinojusių suostiečių atsiminimus.
Knygnešio Jurgio Bielinio amžininkai jau buvo garbaus amžiaus. Tik trys: 75 metų Jurgis Vėjelis, 82 metų Petras Šidla ir 90 metų Petras Vaiginas.
Prisiminimus užrašė kraštotyrininkų būrelio nariai, moksleiviai Petras Burkus ir Jonas Karitonas. Taip buvo parengtas pirmasis ir vienintelis albumėlis apie knygnešį, kuris moksleiviams buvo pristatytas tik 1986 m.
Tuo metu jau vyko masinis, turiningas renginys, skirtas 140-osioms Jurgio Bielinio gimimo metinėms paminėti. Po renginio prie knygnešio kapo susirinko visi dalyviai. Padėjo gėlių, pagerbė tylos minute.
Anūko svajonė
Nuo tos akimirkos prasidėjo knygnešio Jurgio Bielinio atgimimas. Kaip šauklys Suoste pasirodė didžiausias jo atminties išsaugotojas, kraštotyrininkas, Lietuvos politinis veikėjas, knygnešio anūkas Jurgis Algirdas Bielinis. Jis tapo nuolatiniu svečiu Suosto aštuonmetėje mokykloje.
Susitikimuose su moksleiviais gyvai pasakojo apie žiaurias carizmo represijas, apie lietuviškos spaudos draudimo metus, apie senelio knygnešystės veiklą. Senelio atminimo išsaugojimas – viso jo gyvenimo rūpestis.
Knygnešio anūko Jurgio Algirdo Bielinio svajonę įgyvendinti sutiko liaudies meistras Leonas Juozonis. Jis išdrožė dvi ąžuolines skulptūras: originalią rodyklę, rodančią kryptį nuo Suosto į Purviškius su nuoroda „1,5 km – Bielinio gimtinė“, ir skulptūrą–stogastulpį, kuriame pavaizduotas knygnešių Bielinių šeimos fragmentas.
Šios skulptūros į Suostą buvo atvežtos jau pagamintos – reikėjo tik pastatyti. Šie du žmonės – anūkas Jurgis Algirdas Bielinis ir liaudies meistras Leonas Juozonis – nieko neprašė pagalbos, o vietiniai nesusiprato padėti.
Jų pagalbininkams darbininkams teko apsigyventi Suoste, nes darbas buvo ne vienos dienos ir sudėtingas. Buvo sutarta su suostiečiais Regina ir Jonu Simonavičiais, kad jie suteiks pastogę ir 3–4 parų nakvynę. Simonavičiai – svetingi žmonės. Jie maloniai priėmė svečius ne tik nakvynei, bet ir skaniai bei sočiai pamaitino.
Knygnešio anūko svajonė išsipildė. 1987 m. rugsėjo 27 d. įvyko skulptūros–stogastulpio atidengimas. Prie renginio organizavimo daug talkino lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos. Šios ceremonijos akimirkos užfiksuotos nuotraukose ir saugomos bibliotekoje.
Anūkui Jurgiui Algirdui Bieliniui parūpo meniškai paženklinti ir 20 tonų sveriantį akmenį, melioratorių atgabentą po Jurgio Bielinio ąžuolu. Šį sumanymą padėjo įgyvendinti tuometinio „Švyturio“ kolūkio administracija, paskelbusi konkursą. Konkursą laimėjo Vilniaus dailės instituto studentas Arnoldas Švenčionis.
1989 m. rugsėjo 1 d. akmenyje išvydome jauno, tvirto knygnešio figūrą. Jeigu akmuo prabiltų, daug papasakotų…
Išsklaidė užmaršties šydą
Kovo 16-oji – knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – Lietuvoje paskelbta Knygnešio diena.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, į knygnešio Jurgio Bielinio gimtinę tarsi paukščiai iš įvairių kampelių pasklido žingeidūs ekskursantai, turistai.
1992 m. Germaniškyje pastačius naują pagrindinę mokyklą, Suoste liko tik pradinė mokykla. Todėl atsirado didesnė galimybė šiai mokyklai sugrąžinti prarastą knygnešio vardą. Tarpininkaujant Biržų rajono švietimo skyriui ir Švietimo ministerijai, 1996 m. kovo 1 d. ši mokykla pavadinta Suosto Jurgio Bielinio pradine mokykla.
Tai buvo galvosūkis – naujas iššūkis mokytojams ir moksleiviams. Kaip pateisinsime šį vardą, kaip atspindėsime jį mokyklos ugdymo procese, interjere…
Netrukus mokyklėlės pirmojo aukšto koridorių papuošė biržiečio drožėjo Vaidoto Butkevičiaus dailus ąžuolinis knygnešio Jurgio Bielinio bareljefas, o ant sienelės moksleiviai eksponavo savo piešinius ir darbelius.
Jau nuo pirmos klasės moksleiviams buvo skiepijama meilė ir pagarba tiems, kurie išsaugojo gimtąjį žodį, jo vaizdingumą ir skambumą. Apie tai rašiau straipsnį „Branginkime gimtąjį žodį“ neperiodiniame leidinyje „Baltasis erelis“ (2004 m. gegužės 8 d., Nr. 4). Leidinys skirtas Spaudos atgavimo 100-mečiui.
Prasidėjo laikotarpis, kai drąsiai lankėmės knygnešio gimtinėje, prižiūrėjome kapą. Tradicija tapo Knygnešio dieną, Jurgio Bielinio gimimo dieną bei per Vėlines uždegti žvakutę, padėti gėlių, malda prisiminti ir pagerbti kraštietį knygnešį.
Rengėme įvairius renginius: kalbos ir knygos savaites, viktorinas, raiškaus skaitymo ir dailaus rašto konkursus, kūrybines ir tautosakos pamokėles.
Šių renginių aktyvi meilės knygai puoselėtoja ir pagalbininkė buvo tuo metu Suoste veikusios bibliotekos bibliotekininkė Aldona Kolopailienė. Ji mokykloje rengė knygų parodas, minėjo rašytojų jubiliejus. Bendromis pastangomis pratinome vaikus domėtis krašto istorija, pamilti knygą…
Įsimintina data
Įsimintinas buvo Spaudos atgavimo 100-mečio proga vykęs minėjimas knygnešio gimtinėje. Minėjimą rengėme drauge su Nemunėlio Radviliškio seniūne Marijona Gintautiene ir Biržų krašto Sėlos muziejaus darbuotojais.
Programą parengė etnografinis ansamblis „Vijoklis“ (vadovė Zita Bėliakienė) ir Suosto Jurgio Bielinio pradinės mokyklos mokinukai.
Iškilmėse dalyvavo ir kalbėjo labai garbingi svečiai: knygnešio anūkas Jurgis Algirdas Bielinis, anūkė Marija Bielinytė-Drevinskienė, liaudies meistras Leonas Juozonis, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Sėlos muziejaus darbuotojas Antanas Seibutis ir kt.
Spaudos atgavimo 100-mečio proga buvo apdovanoti dailaus rašto konkurso nugalėtojai.
Jaunieji Suosto bieliniukai buvo pakviesti dalyvauti Biržų krašto Sėlos muziejuje organizuotoje edukacinėje programoje „Slaptoji mokykla“. Muziejininkė Lina Kuncytė pravedė spaudos draudimo metų pamoką…
Ąžuoliukas primena…
Spaudos atgavimo 100-mečio proga Nemunėlio Radviliškio seniūnės Marijonos Gintautienės iniciatyva prie Suosto mokyklos pasodinome ąžuoliuką. Ąžuoliukas stiebiasi vis aukštyn ir aukštyn, vasarą puošiasi vešlia žaluma.
Mums ir jaunajai kartai jis primena ir primins tuos žmones, kurie iškovojo laisvą lietuvišką žodį, tuos, kurie paliko atminimo ženklus, ir tuos, kurie tęsia pradėtus gerus darbus.
Suosto kaimas paženklintas istoriniais įvykiais, žymių žmonių pavardėmis bei jų darbais. Visais laikais kaimas buvo kultūros, švietimo ir dvasinės sielovados židinys.
Deja… Prasidėjus optimizavimo reformoms, 1998 m. uždarytas paštas, 2004 m. uždaryta Suosto biblioteka, o 2008 m. užgeso ir paskutinis židinėlis – Suosto Jurgio Bielinio mokykla, saugojusi kaimo gyvastį. Liūdnai skamba, bet…
Kaimo bendruomenė – naujas šviesos spindulys
2003 metais savo veiklą pradėjo Suosto kaimo bendruomenė. Bendruomenė suskubo gaivinti kaimą, vienyti žmones, dalyvauti projektinėje veikloje. Rengėme kultūrinius renginius.
Kažkam kilo mintis sunešti knygas iš namų ir įkurti bibliotekėlę, kurioje galėtume saugoti ir apie knygnešį Jurgį Bielinį sukauptą medžiagą, mokyklos bei kaimo istoriją.
Aktyvi knygų mylėtoja ir skaitytoja Paulina susigraudinusi pasakė: „Esame knygnešio Jurgio Bielinio kraštiečiai, kaip galime likti be knygų, be bibliotekos…“
2008 m. liepos 6 d. iškilmingoje šventėje nuo buvusios mokyklos pastato buvo nuimta iškaba, ir kartu su 1883 metų mokykliniu skambučiu ji perduota kaimo bendruomenei.
Taip įvyko oficiali mokyklos uždarymo ir bendruomenės namų atidarymo ceremonija. Pastatą papuošė drožėjo Vytauto Dūminio medinė iškaba „Suosto kaimo bendruomenės namai“.
Prisidėjo kas galėjo
Mintis įkurti biblioteką niekur nedingo. Iniciatyvos ėmėsi buvusi bibliotekininkė Aldona Kolopailienė. Jai talkino net šeimos nariai.
Knygos pasipylė kaip iš gausybės rago… Knygas iš namų nešė suostiečiai, siuntė kraštiečiai. Pateikus prašymus, naujų knygų atsiuntė leidyklos, tuometinė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Knygas dovanojo Seimo nariai: Viktoras Rinkevičius, Valdemaras Valkiūnas, Ramūnas Karbauskis ir kt.
Bibliotekininkė Aldona vos spėjo suktis ir pagal reikalavimus rikiuoti knygas lentynose. Taip savanorystės pagrindais veikiančioje bibliotekoje radome tinkamą vietą knygnešio Jurgio Bielinio kampeliui, mokyklos ir kaimo istorijai eksponuoti.
Antrasis Bielinių giminės suvažiavimas – Suoste
Sklaidau Suosto kaimo bendruomenės svečių knygos puslapius… Kiek daug malonių įrašų paliko žmonės, kurie čia lankėsi, domėjosi knygnešyste, Jurgio Bielinio asmenybe, jo gyvenimu, sukaupta medžiaga.
Bendruomenės namuose 2018 m. vyko net antrasis Bielinių giminės suvažiavimas–susitikimas. Stengėmės visus priimti, papasakoti, parodyti…
Ekskursantus lydėjome į knygnešio gimtinę, prie knygnešio kapo…
Tie šilti padėkos žodžiai, palinkėjimai, padrąsinimai malonina širdį, tarsi suteikia sparnus ir neleidžia sustoti. Norisi kažką gero nuveikti, išsaugoti, palikti ateities kartoms.
Gyvai ir nuoširdžiai
Knygnešio Jurgio Bielinio jubiliejinio gimtadienio išvakarėse dar norėčiau prisiminti keletą įspūdingų renginių, kurie liko nepamiršti.
Iš Biržų rajono savivaldybės nevyriausybinėms organizacijoms projektinei veiklai skirtų lėšų išleidome lankstinuką „Suostas. Istorija, praeitis ir dabartis“. Lankytinų vietų sąraše nemažai dėmesio skirta knygnešių patriarcho Jurgio Bielinio atminimui.
Tarp įsimintinų renginių – vakaronė „Graži tu, mano brangi Tėvyne“, skirta Jurgio Bielinio 165-osioms gimimo metinėms. Leidinėlį pristatėme vakaronės dalyviams – Vilniaus liaudies dainų ir šokių klubui „Raskila“. Klubo tikslas buvo susipažinti su knygnešyste susijusiomis vietovėmis. „Raskila“, atsidėkodama suostiečiams, padovanojo koncertą, išmokė liaudies dainų ir šokių.
Minint knygnešio Jurgio Bielinio 170-ąsias gimimo metines, kraštiečių iniciatyva buvo aukojamos šv. Mišios Suosto bažnytėlėje. Po Mišių parapijiečiai pagerbė knygnešio atminimą prie jo kapo.
Susitikimai
2016 m. kovo 15 d. vykome į Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešąją biblioteką ir dalyvavome prasmingoje ir turiningoje konferencijoje „Lietuviško žodžio nešėjas“. Pristatėme pranešimą „Knygnešio Jurgio Bielinio atminimo išsaugojimas gimtajame Suoste“.
Nepamirštamas jubiliejinis renginys „Praeities didvyrių pėdomis“ įvyko ir Vilniaus mokytojų namuose. Palankiai buvome priimti kaip Biržų krašto atstovai, mums buvo suteiktas žodis pasisakyti.
Galėjome gyvai ir labai nuoširdžiai pasikalbėti bei pabendrauti su knygnešio Jurgio Bielinio artimaisiais. Smagu buvo sutikti knygnešio proanūkes Aušrą ir Romutę, kilusias iš Suosto, bei jų atžalas, knygnešio anūką Jurgį Algirdą Bielinį ir jo žmoną Bronislavą.
Jurgiui Algirdui Bieliniui, savo senelio atminimo puoselėtojui ir knygų leidėjui, įteikėme duonos kepalą iš knygnešio Jurgio Bielinio gimtinės laukuose užaugintų javų.
Su malonumu įsigijome Kazio Misiaus ir Benjamino Kaluškevičiaus knygą „Didysis knygnešys Jurgis Bielinis“.
Žemiškos kelionės takais
Labai įdomu ir verta nuvykti į Pasvalio rajoną, Katinų kaimą, pakeliauti paskutinės knygnešio Jurgio Bielinio žemiškos kelionės takais, sustoti prie Mitkų sodybos naujai pastatyto kryžiaus (senasis kryžius, prie kurio suklupo knygnešys ir užgeso jo gyvybė, nuvežtas į Bistrampolį). Nukeliauti ir į Bistrampolį, į dvaro koplytėlę–muziejų, klūpoti prieš altorėlį, kur ant sienos kabo šis legendinis kryžius – originalas. Žodžiais nenusakomas jausmas…
Daugiau kaip 30 metų be paliovos dirbęs dėl gimtojo žodžio, dėl savo tautos laisvės, knygnešys Jurgis Bielinis nesulaukė to auštančio Lietuvos nepriklausomybės ryto. „Tik akys vis teberodė nesulaužomą norą. Dar kartą į Vilnių…“ – rašė užušilietis mokytojas Alfredas Šlikas.
Ne veltui…
Ne veltui knygnešio Jurgio Bielinio anūkas Jurgis Algirdas Bielinis įamžino savo senelio knygnešio atminimą. Ne veltui, pagal galimybes, stengiamės ir mes – knygnešio kraštiečiai, Nemunėlio Radviliškio seniūnija…
Prieš kelerius metus Biržų rajono savivaldybės rūpesčiu Suosto kapinaitėse restauruotas akmeninis knygnešio Jurgio Bielinio kapo paminklas ir kryžius. Kapavietę atnaujino biržietės knygnešio proanūkės Gražinos Navalinskienės šeima. Tačiau šiuo metu knygnešio kapas lankytojams nekelia pasitenkinimo. Liūdna būna nuėjus tvarkyti kapavietės. Kapavietės borteliai nuo šalčio iškilnoti, iškrypę. Po skaldele paklota juoda plėvelė išlindusi, vėjo plaikstoma… Mums, kraštiečiams, vėl naujas rūpestis?.. Nors prie kapo prieš kelerius metus pastatytas cementinis stulpelis su užrašu: „Valstybės saugomas kultūrinio paveldo objektas“. Paminklas saugomas, o kapas – ne?..
„Biržiečių žodžio“ žurnalistė Regina Vaičekonienė 2016 metų kovo 15 dienos straipsnyje „Knygnešio Jurgio Bielinio atminimo takais“ apgailestavo, kad J. Bielinio gatvė duobėta, atitinkanti gūdžius carizmo laikus. Paminklinės skulptūros šaukiasi pagalbos, knygnešio siluetas akmenyje apsamanojęs, užrašas sunkiai įskaitomas…
Negalima pamiršti
Tačiau šiandien jau galime pasidžiaugti: Jurgio Bielinio gatvė išasfaltuota. Pagaliau 2025 m. pabaigoje, puoselėjant knygnešių karaliaus Jurgio Bielinio atminimą, Suoste ir Purviškiuose atnaujinti stogastulpiai. Ačiū paveldosaugininkui Daliui Mikelioniui, kurio rūpesčiu darbus atliko D. Širmelio statybos darbų įmonė.
Labai norėtųsi, nors ir vėžlio žingsniais, kad pasisektų nepalikti užmarštyje dailiai įamžinto knygnešio atvaizdo legendiniame akmenyje.
Jau daug knygnešio artimųjų ir jį pažinojusių žmonių išėjo į Amžinybę. Liko užrašyti atsiminimai, šeimos relikvijos, nuotraukos, tėviškėje pastatyti atminimo ženklai, pasodinti medžiai.
Tegu J. Bielinio knygnešystės įprasmintas gyvenimas teikia viltį, o įsižiebusi žvaigždė niekada neužgęsta visų mūsų širdyse.
Archyvo nuotr.
Archyvo nuotr.
