Šalta ir speiguota žiema
Šių metų žiema nepagailėjo nei šalčio, nei sniego. Sunku žmonėms, ypač gyvenantiems vienkiemiuose – seniūnijos ne visada spėja valyti užpustytus kelius. Tačiau dar sunkiau laukiniams gyvūnams. Storas sniego sluoksnis padengė laukus, stirnos nebepajėgia prisikasti iki žemės, kad galėtų atsigulti ar išsikasti kokį želmenį.
Marytė, išgirdusi apie gyvūnėlio nelaimę, nuskubėjo į nurodytą vietą išsiaiškinti, kas nutiko. Nubristi iki stirnos buvo nelengva – sniego labai daug.
„Vos tik nulipusi nuo kelio, į sniegą įsmigau iki pusės. Priėjusi pamačiau, kad stirna labai nusilpusi – per gilų sniegą net nebebandė bėgti. Matyt, ir labai alkana, nes atodrėkio paliestas sniegas tapo sunkus, gyvūnas nebegalėjo išsikasti maisto ar pasiruošti vietos poilsiui. O jei stirna atsiguls tiesiog ant sniego, jos gali laukti mirtis“, – pasakojo Marytė.
Pareigūnas siūlė pranešti medžiotojams
Supratusi, kad situacija sudėtinga, moteris pirmiausia paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Netrukus jai perskambino aplinkos apsaugos darbuotojas ir pasiūlė apie stirną pranešti medžiotojams arba ją palikti likimo valiai.
„Tegul bus natūrali atranka. Išlieka stipriausieji“, – esą aiškino pareigūnas.
Marytė su tuo nesutiko: „Suprantu, kad ši žiema nusinešė daug gyvybių. Tačiau ši stirna stovi vos keli metrai nuo kelio – visi pravažiuojantieji mato, kad gyvūnas prašo pagalbos. Kur niekas nemato, ten ir nugaišta, bet dabar visi mato…“
Stirna nesipriešino nešama žmogaus
Bijodama, kad atvykę medžiotojai gyvūno tiesiog nesunaikintų, Marytė paskambino į Kaune veikiantį laukinių gyvūnų globos centrą. Darbuotoja patarė, jei yra galimybė, imtis priemonių patiems – taip toli vežama stirna patirtų didelį stresą ir gali neišgyventi.
Grįžusi namo, Marytė į pagalbą pasikvietė sūnų Laimį ir Latvygalos kaime gyvenantį ūkininką Regimantą Kairį. Nuvažiavę jie stirną rado toje pačioje vietoje – stovinčią nuleista galva, graibančią sniegą. Ji nė nebandė niekur bėgti nuo žmogaus.
Laimis pakėlė stirną ant rankų ir nunešė į automobilį. „Stirna labai lengva – gal nė 20 kilogramų nesveria. Atrodo jauniklė, tik labai nusilpusi“, – sakė gelbėtojas.
Automobilio bagažinėje gyvūnas ramiai išstovėjo visą kelią, tarsi jausdamas, kad pakliuvo pas gerus žmones.
Noriai ėda grūdus ir kopūstų lapus
Stirna buvo apgyvendinta ūkiniame pastate. „Padėjau šieno, grūdų, kelis kopūsto lapus, vandens. Tikiuosi, kad atsigaus. Kai tik panorės išeiti, atidarysiu duris – galės keliauti savais keliais“, – viliasi Marytė.
Jau po pietų gyvūnas atrodė stipresnis – suėdė kopūsto lapus, paskanavo grūdų, ramiai kramsnojo šieną. Tačiau išeiti į laisvę dar neskubėjo.