Kodėl įsiplieskė konfliktas?
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė teigė negalinti įvardyti, tarp kurių klasių moksleivių įvyko konfliktas, nes to neleidžia duomenų apsaugos reikalavimai.
„Informuota policija, informuoti mokinių tėvai. Konflikto dalyviams suteikta reikalinga psichologinė pagalba“, – sakė L. Baronienė.
Redakcijos žiniomis, moksleivių nesantaika galėjo įsiplieksti dėl elektroninių cigarečių. Apie tai redakciją informavo anonimu panoręs likti asmuo. Paklausta, ar įvardinta situacija galėjo būti konflikto priežastimi, L. Baronienė teigė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti.
„Kas dėl ko įvyko, negaliu komentuoti ir neturėčiau teisės tai daryti. Policijos darbas – atlikti tyrimą ir išsiaiškinti konflikto aplinkybes. Negaliu net įvardyti, kada įvyko konfliktas – ar po pamokų, ar pamokos, o gal pertraukos metu. Jeigu konfliktas įvyko mokyklos teritorijoje, mokykla privalo imtis priemonių – informuoti policiją ir kitus atsakingus asmenis. Konflikto detalėmis nesidomėjau, nes vien pats muštynių faktas yra labai nemalonus“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Ne vienintelis atvejis
Šis atvejis – ne vienintelis smurto protrūkis mokyklose pastaraisiais mėnesiais Biržų rajone.
Dar visai neseniai rašėme apie incidentą vienoje rajono ugdymo įstaigoje, kai darbuotoja buvo įtarta sudavusi moksleiviui per veidą. Po kurio laiko toje pačioje mokykloje užfiksuotas ir kitas atvejis – mokinys pastūmė mokinę, ši griūdama susitrenkė galvą.
Portalui LNK.lt ugdymo įstaigos atstovai tuomet teigė neatmetantys galimybės, kad šie du incidentai galėjo būti tarpusavyje susiję.
Neišvengiama realybė?
L. Baronienės teigimu, situacijų, kai mokyklose susimuša vaikai, pasitaiko nuolat.
„Deja, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų, į tai tenka žiūrėti kaip į tam tikrą realybę. Vaikai yra mūsų, suaugusiųjų, atspindys. Vargu ar įmanoma tikėtis, kad mokykloje visiškai nepasitaikys muštynių. Tačiau mokyklos šia tema dirba nuosekliai – tiek per klasės valandėles, tiek įgyvendindamos įvairias prevencines programas. Vaikai ateina iš šeimų, atsineša tam tikrus įpročius, suvokimą, kaip spręsti konfliktus. Tai ir lemia tam tikrus įvykius. Penktadienį nutikęs atvejis – išties pakankamai rimtas“, – kalbėjo L. Baronienė.
Gresia pašalinimas iš mokyklos
Anot Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, pagal mokyklos vidaus tvarkos taisykles nepilnametį moksleivį nuskriaudęs pilnametis mokinys gali būti pašalintas iš ugdymo įstaigos.
„Tokiais atvejais sukviečiama Vaiko gerovės komisija, mokyklos taryba, situacija svarstoma ir priimami sprendimai. Tačiau ir pats mokinys turi teisę apsispręsti – nelaukti sprendimo ir išeiti iš mokyklos savo noru. Pilnametis jaunuolis gali svarstyti, kokį toliau rinktis kelią“, – kalbėjo L. Baronienė.
Retas atvejis
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė informavo, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tokie atvejai Biržų rajono ugdymo įstaigose išties labai reti – juos būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kaip buvo sužalotas nepilnametis asmuo, tokios jautrios informacijos teikti negalime“, – teigė O. Jukniūtė.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba jį nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Smurtas prasideda nuo žodinių nesutarimų
Savo komentarą dėl smurto atvejų mokyklose pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė:
„Smurtas tarp mokinių – vis pasitaikanti problema, dėl kurios pranešimų sulaukia ir vaiko teisių gynėjai. Dažniausiai tokio pobūdžio smurtas prasideda nuo prasivardžiavimo, užgauliojimų ar pasišaipymų, tačiau kai kuriais atvejais tokie žodiniai nesutarimai stiprėja bei perauga į fizinius veiksmus – virsta susistumdymais, muštynėmis”.
Pašnekovės teigimu, dėl pastarojo jautraus įvykio vaiko teisių gynėjai gavo pranešimą iš policijos, tad šiuo metu yra vertinama visų įvykyje dalyvavusių vaikų situacija – siekiama išklausyti jų nuomones, pasikalbėti su jų tėvais, inicijuoti reikiamą pagalbą.
„Tokiose situacijose yra ypač svarbus arčiausiai vaikų esančių žmonių bendradarbiavimas, pirmiausiai – tėvų ir mokytojų. Siekiant, kad po stiprių išgyvenimų bet kuris vaikas, lankydamas mokyklą, galėtų jaustis visapusiškai saugus, mokyklos bendruomenei svarbu atvirai komunikuoti, aptarti įvykusias situacijas, išsiaiškinti jų priežastis ir drauge ieškoti pagalbos būdų, kurie padėtų vaikams sustiprėti emocine ir psichine prasme, o ateityje užkirstų kelią panašaus pobūdžio įvykiams”,- tvirtino Ž. Ginaitė.
Vaikas – aplinkos veidrodis
Pašnekovė akcentavo, kad aiškinantis smurtines situacijas, pagalba būna reikalinga ne tik nukentėjusiems įvykio dalyviams, bet ir smurtavusiems. „Bendraujant su smurtiniu elgesiu pasižymėjusiu vaiku, visuomet svarbu surasti priežastis, kurios galimai paskatino vaiką taip elgtis. Tad visuomet aiškinamasi, kokie išgyvenimai ir emocijos vaiką lydi, kokius problemų sprendimo būdus vaikas matė savo artimiausioje aplinkoje, ar anksčiau vaikas yra patyręs smurtą, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai”,- kalbėjo tarnybos atstovė.
Jos žodžiais, svarbu ugdyti vaiko supratimą, kad konflikto metu normalu abiem pusėms išsakyti savo nuomones, tikslus, lūkesčius, ir kartu priminti, jog nesutapus nuomonėms, ar neradus bendro sutarimo, niekuomet negalima žeminti, niekinti ar nuvertinti kito žmogaus.
„Prevenciniai pokalbiai su vaiku artimiausioje aplinkoje ir suaugusiųjų rodomas asmeninis pavyzdys, kaip pagarbiai bendrauti ir darniai spręsti iškilusius tarpusavio nesutarimus – geriausias būdas ugdyti vaiko socialinius įgūdžius ir koreguoti jo elgesį norima linkme”,- atkreipė ji dėmesį.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad kiekvienas vaikas turi teisę augti saugus ir sveikas, tad pastebėjus ugdymo įstaigoje ar bet kurioje kitoje vietoje bent menkiausią įtarimą keliančius pavojaus ženklus ar bet kurios rūšies smurtą prieš vaiką, prašome žmonių nelikti abejingiems ir visada nedelsiant pranešti šią informaciją policijai arba vaiko teisių gynėjams.
BŽ nuotr.
Skaitytojo nuotr.
BŽ nuotr.