Nuo meteorologinių reiškinių pernai Biržų rajone apsaugotas plotas buvo 22 tūkst. hektarų. Daugiausia apdrausta javų – 13,8 tūkst. ha, žieminių rapsų – 5,4 tūkst. ha, ankštinių – 2,1 tūkst. ha augalų pasėlių.
Pasak „VH Lietuva“ vadovo dr. Martyno Rusteikos, Biržų krašte vis dažniau draudžiamos uogos ir daržovės.
2025 metais apie pažeistus plotus rajone pranešė 53 ūkiai. Buvo apžiūrėti 391 laukai. Nustatyta, kad pažeista daugiau kaip 4,2 tūkst. hektarų pasėlių.
Į klausimą, kokios gamtos stichijos sunaikino daugiausia derliaus, M. Rusteika teigė, kad pranešimų sulaukta dėl liūties, audros, šalnos rizikos, mažiau – dėl peržiemojimo ir krušos.
„Dėl patirtų nuostolių Biržų rajono žemdirbiams išmokėta daugiau kaip 300 tūkst. eurų draudimo išmokų”,- komentavo „VH Lietuva“ vadovas.
Iš viso pernai savidraudos fondas sulaukė 2944 pranešimų apie pažeistus pasėlius, o pažeistas plotas viršijo 127 tūkst. hektarų. Dėl patirtų nuostolių vertintojai apžiūrėjo daugiau kaip 13 tūkst. pažeistų laukų.
„2025-aisiais Lietuvos žemdirbiai jau ketvirtus metus iš eilės patyrė visas 8 draudžiamas pasėlių rizikas: krušą, audrą, liūtį, iššalimą, šalną, stichinę sausrą, ilgalaikį lietų ir ugnį. Lietuvą užklumpančios rizikos apima vis didesnį plotą, yra nebe lokalios, o sisteminės, todėl pagrindinis pasėlių draudimo sistemos tikslas – padėti žemdirbiams prisitaikyti prie gamtos pasikeitimų“, – komentavo „VH Lietuva“ vadovas dr. M. Rusteika.
Jis akcentavo, kad draudimo apsauga yra įvairaus dydžio ir specializacijos ūkiams – žemdirbiai gali patys pasirinkti rizikas, susidėlioti visą savo verslo ir rizikos valdymo modelį.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dalis pasėlių draudimo įmokų yra kompensuoja: iš valstybės biudžeto iki 50 proc. draudimo įmokos, o iš Europos Sąjungos biudžeto – iki 70 proc. Tai yra didžiulė paspirtis žemdirbiams drausti pasėlius ir suvaldyti rizikas.