KREPŠINIS
Mudu su bičiuliu Stasiu sergame už Kauno „Žalgirį“. Mat Kaunas – mūsų jaunystės miestas. Krepšininkų kovas stebėjome dar Kauno sporto halėje. Dabar rungtynes stebime televizoriuje. Tad per ilgąją pertrauką po dviejų kėlinių pasiskambiname ir aptariame. Kas gerai žaidė, kas klydo… Spėliojame, kaip varžybos baigsis. Po rungtynių jau nebekalbame. Jeigu išlošėme – džiaugiamės kiekvienas atskirai. Jeigu pralošėme, irgi kremtamės kiekvienas sau. Kadangi turime kelių dešimtmečių krepšinio sirgalių patirtį, tai matome ir pokyčius šiame sporte.
– Dabar mūsų talentingi Lietuvos krepšininkai žaidžia ne tik Europos, bet ir Amerikos klubuose. Ko tarybiniais vadinamais mūsų jaunystės laikais, suprantama, nebuvo, nes negalėjo būti, – prisiminė Stasys.
Ir stebėjosi:
– Aš niekaip negaliu priprasti prie krepšininkų turgaus. Kai talentingi žaidėjai perkami, mainomi… Labai retai būna, kad per varžybas „Žalgirio“ komandos aikštelėje žaistų penki lietuviai – be legionierių…
Nieko nepadarysi. Dabar pinigais iš vieno miesto į kitą perviliojami gydytojai, mokytojai… Veikia laisvoji rinka.
UKRAINOS KARAS
Negalime pabėgti nuo minčių apie karą Ukrainoje. Kremliaus užpuolikai griauna miestus, žudo ir šalčiu kankina ukrainiečius.
– Krepšinyje yra taisyklės, o šių dienų karai kariaujami be jokių taisyklių. Juk buvo sutarta, kad civilių gyventojų žudymai – karo nusikaltimai, – apgailestavo Stasys. Jo nuomone, tarptautinė politika tokia, kad sveiku protu jos suprasti neįmanoma.
Vyksta derybos. JAV prezidentas Trampas nori, kad karas Ukrainoje liautųsi. Tačiau kai kada atrodo, jog ponas taikdarys stoja ne į užpultojo, o į užpuoliko pusę. Aiškina Ukrainos prezidentui Zelenskiui, kad jis neturi gerų kortų.
– Iš tikrųjų, toks vaizdas, kad Trampas su Putinu lošia kortomis iš Ukrainos likimo. Visai neseniai vienas kitą pagyrė, kad savaitę per šalčius sutarė nebesprogdinti Ukrainos gyventojų namų, – stebėjosi Stasys.
Sudėtingame pasaulyje gyvename. Kariaujame vieni su kitais ir net su savimi. Taip esame sutverti. Vienintelė viltis, kad visi karai kada nors, kaip nors baigiasi. Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą.
Tad su Stasiu nusprendėme baigti ir šį pokalbį. Kad sau ir kitiems į galvas, jeigu dar neįvarėme, neįvarytume įkyrių minčių.