Nenori gadintis nuotaikos
Kalbintas Parovėjos kaimo ūkininkas Vytautas Stankevičius sako nė nesidomėjęs, kiek po Naujųjų padidėjo jo turimo nekilnojamojo turto mokestinė vertė – nenorįs gadintis nuotaikos.
„O kas iš to, kad pasidomėsiu? Ar galim ką nors pakeisti? Vargu ar turime galimybių prieštarauti valstybei. Mes nieko nepakeisime. Ką tai gali lemti?“ – retoriškai klausė ūkininkas. Jo žodžiais, „spėsim prisinervinti, kai gausim pranešimus apie jau paskaičiuotus mokesčius“.
Atsisuks kitu galu?
Anot V. Stankevičiaus, nors visuomenė rodė pasipiktinimą dėl planuojamo mokesčio, į jos nuomonę nebuvo atsižvelgta.
„Kas iš to, kad žmonės rėkia, streikuoja… Nieko tai nepakeičia. Jeigu Vyriausybėje dirbtų politikai, kuriems rūpi žmonės, jie turėtų pagalvoti apie Lietuvos ateitį. Jei mokesčiai bus tokie, kokių paprastas žmogus neišgali sumokėti, mūsų paprasčiausiai neliks. Viskas anksčiau ar vėliau atsisuks prieš pačią valstybę“, – kalbėjo ūkininkas.
Jis pripažino suprantąs, kad šalies biudžetui reikia lėšų, tačiau priminė, kad kaimo žmonės nėra apsikrovę pinigais. „Mes ne šiltuose kraštuose sėdim ir ne užpakalius šildom. Mes nuolat dirbam – ariam, kad neliktume skolingi nei valstybei, nei „Sodrai“, kad darbuotojams galėtume sumokėti“, – sakė V. Stankevičius.
Vertina „iš lubų” ar „iš oro”?
Tiesa, nepatenkintieji naujuoju turto vertinimu turi teisę kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus. V. Stankevičius svarsto, kad galbūt verta pasinaudoti šia galimybe, tačiau dvejoja – ar neatsitiks taip, kad už tą patį teks mokėti du kartus?
„Juk už vertintojo paslaugas teks mokėti iš savo kišenės, o nėra jokios garantijos, kad po to mokestis sumažės“, – sakė ūkininkas.
Pasak jo, daugiausia nerimo kelia gamybinės paskirties pastatai – esą tikėtina, kad jų vertės taip pat galėjo būti pervertintos.
„Vertes gali nustatyti „iš lubų“, „iš oro“, „iš debesų“, – ironizavo V. Stankevičius. – Bet jeigu turtas komerciškai nenaudojamas, tai jis iš viso yra bevertis. Aš taip manau“…
Už nuomonę apšaukia „vatniku”
Vis dėlto pašnekovas svarstė, kad naujoji mokestinė tvarka labiausiai turėtų paliesti didmiesčių verslus.
„Kokia gi ta turto vertė Parovėjoje? Mes galim pastatyti pastatą už milijoną eurų, o turto vertintojas jį įvertins 100 ar 200 tūkst. eurų. Statybinė vertė, mokestinė vertė, rinkos vertė – jos juk skiriasi. Vilniuje tokį patį namą pastatyti kainuoja tiek pat, bet jo vertė bus ženkliai didesnė“, – kalbėjo V. Stankevičius.
Paklaustas, ar nerimauja dėl NT mokesčio, ūkininkas atsakė: „Mano toks amžius, kad jau dėl nieko nebenerimauju. Bus kaip bus. Pasakys, kad bus poligonas – taip ir bus. Ir niekas tavęs, žmogau, neklausia. Jeigu bandai diskutuoti – apšaukia „vatniku“. Tai geriau jau nediskutuoti, giedoti himną ir būti laimingu“, – ironizavo jis.
Ne pagrindiniam būstui – progresinis tarifas
Sulig naujųjų metų pradžia biržiečiai, pasitikrinę „Registrų centro“ internetinėje svetainėje, kiek išaugo jų nekilnojamojo turto vertės, neslėpė nuostabos – kai kur jos pašoko kone dvigubai. Gyventojai neabejoja – tai daroma siekiant surinkti daugiau NT mokesčio.
Pagrindiniam, t. y. pirmajam gyvenamajam būstui, mokestinį tarifą nustato savivaldybė. Kaip jau esame rašę, Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, NT mokestį turės mokėti tie gyventojai, kurių būstas įvertintas 450 tūkst. eurų ar daugiau. Tokiam turtui taikomas 0,5 proc. mokestinis tarifas.
Už kitą, ne pagrindinį, gyventojo turimą turtą mokestį teks mokėti pagal valstybės nustatytą tvarką. Šiuo atveju būstų mokestinės vertės bus sumuojamos ir apmokestinamos progresiniu tarifu. Nuo 50 tūkst. eurų galioja 0,2–1 proc. tarifas, priklausomai nuo turto vertės.
Komercinis turtas taip pat apmokestintas savivaldybės nustatytais tarifais. 2023 metų lapkritį Biržų rajono savivaldybės taryba patvirtino, kad toks turtas bus apmokestinamas 0,5–0,7 proc. nuo mokestinės vertės, priklausomai nuo verslo pobūdžio. Apleistiems pastatams taikomas net 5 proc. tarifas – šis taip pat nustatytas savivaldybės sprendimu.
Vertės šoktelėjo dvigubai
Imdami atsitiktinius pavyzdžius ir paisydami asmens duomenų apsaugos reikalavimų, pasidomėjome, kiek iš tiesų po „Registrų centro“ atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo išaugo būstų vertės Biržuose.
Pavyzdžiui, dviejų kambarių butas Biržų mieste, Gimnazijos gatvėje, daugiabutyje prie prekybos centro „Iki“, anksčiau buvo įvertintas 14,3 tūkst. eurų, o po Naujųjų metų jo mokestinė vertė pakilo iki 29,9 tūkst. eurų. Kitas dviejų kambarių butas Biržuose, Vytauto gatvėje, daugiabutyje šalia šviesoforo ir savivaldybės, pabrango nuo 18 iki 39,1 tūkst. eurų. Trijų kambarių butas Vilniaus gatvėje įvertintas nebe 24,5, o jau 49,2 tūkst. eurų.
Beveik dvigubai išaugusios ir individualių gyvenamųjų namų vertės.
„Taip neturėtų būti”
Panašu, kad kol kas vienintelį būstą Biržuose turintys gyventojai NT mokesčio išvengs. Tačiau, anot nekilnojamojo turto versle dirbančio biržiečio Justo Kavecko, tai – tik laiko klausimas. Jo nuomone, ateityje gali būti apmokestintas ir pirmasis gyvenamasis būstas, kaip jau yra įprasta kai kuriose Europos šalyse.
„Visiškai nepalaikau NT mokesčio fiziniams asmenims, juolab – gyvenamajam ar bet kokiam nekomerciniam turtui. Mano manymu, tokio mokesčio neturėtų būti visai. Žiūrint į tas šalis, į kurias lygiuojasi mūsų įstatymų leidėjai, akivaizdu, kad tikslas – apmokestinti ir pagrindinį būstą“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak jo, tuomet susidaro paradoksali situacija: žmogus, įsigijęs būstą už savo santaupas ar imdamas paskolą, turės mokėti mokestį, kuris iš esmės prilygs nuomai už tai, kad gyvena savo pačių įsigytame būste. „Tuo tarpu kiti, pernelyg nesistengę, gauna socialinį būstą ir moka panašiai tiek pat už jo nuomą. Tai yra neteisinga, nesąžininga ir taip būti neturėtų“, – įsitikinęs J. Kaveckas.
Paskutinįkart keista prieš 5 metus
Pasak „Registrų centro“ atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, nekilnojamojo turto mokestinės vertės paskutinį kartą buvo perskaičiuotos prieš penkerius metus. Tačiau nuo šių metų, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, naujosios vertės galios trejus metus.
„Per penkerių metų laikotarpį, nuo tada, kai paskutinį kartą buvo patvirtintos mokestinės vertės, butų kainos Biržų rajono savivaldybėje vidutiniškai padidėjo 109 proc., o gyvenamųjų namų – 81 proc.“, – sakė M. Samkus.
Jei netenkina nustatyta vertė…
M. Samkus priminė, kad NT mokesčio mokėtojai kiekvienais metais per tris mėnesius nuo kalendorinių metų pradžios turi teisę vieną kartą pateikti prašymą „Registrų centrui“, kad NT objekto mokestine verte būtų laikoma vertė, nustatyta atlikus individualų vertinimą.
Laisvos arba nustatytos formos prašymą, kartu su individualaus vertinimo ataskaitos originalu, galima pateikti keliais būdais: el. paštu (info@registrucentras.lt) arba atvykus į artimiausią „Registrų centro“ klientų aptarnavimo padalinį.
„Pareiškėjų prašymus nagrinėja „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija. Sprendimai priimami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Tais metais, kai įsigalioja naujos mokestinės vertės – per keturis mėnesius“, – paaiškino M. Samkus.
Paklaustas, ar po Naujųjų didėjo ir žemės sklypų mokestinės vertės, „Registrų centro“ atstovas patikslino, kad žemės mokestinės vertės keičiamos kas penkerius metus. Paskutinį kartą jos buvo atnaujintos 2023 metais, todėl kitas vertinimas numatytas tik 2028-aisiais.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.