Lūšies medžioklė vidury dienos
Biržiečiai medžiotojai sako jau kelinta savaitė intensyviai besirūpinantys miškų gyventojais – į šėryklas veža burokus, grūdus, grūdų išvalas, taip pat šienainį ir silosą.
Tačiau badą žiemos metu jaučia ne tik žoliaėdžiai gyvūnai. Alkio iššūkius patiria ir plėšrūnai.
Prieš kelias dienas Biržų „Šilų“ medžiotojų būrelio narys Mantas Sindriūnas vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo negailestingą gyvosios gamtos reiškinį – į šėryklą atėjusią paėsti stirną užpuolė ir sudraskė lūšis.
„Gyvenimas gamtoje negailestingas. Mes maitiname gyvūnėlius, bet kažkas maitinasi jais. Nieko nepadarysi – visiems valgyti norisi. Plėšrūnams žiemą irgi nelengva, nors pastebėjome, kad labai smarkiai išaugusi lūšių populiacija, ir dėl to mažėja stirnų“, – pastebėjo Mantas Sindriūnas.
Medžioja šėryklose
Užfiksuotame dramatiškame vaizdo įraše matyti, kaip lūšis staigiai ir užtikrintai kimba dantinis į stirną, kuri neturi jokių šansų ištrūkti. Įraše matomos trys lūšys, besisukinėjančios šėrykloje dienos metu ir tykančios lengvo grobio.
Medžiotojų, mačiusių įrašą, nuomone, greičiausiai tai – lūšis mama, kuri pasirūpino maistu ne tik sau, bet ir dviem savo jaunikliams.
Po tokios „puotos“, pasak Manto, „iš stirnos neliko nieko – tik stuburkaulis ir kojytės“.
„Bet įdomiausia, kad visa ši medžioklė vyko dieną, kai vos už kilometro ar dviejų vyko varyminė medžioklė. Tad badas verčia gyvūnus prarasti budrumą“, – pastebėjo medžiotojas.
Lūšims sumedžioti stirną – nesudėtinga
Suaugusi paprastoji lūšis gali sverti apie 40 kilogramų ir būti net iki 120 centimetrų ilgio – tai dydis, prilygstantis vidutinei stirnai. Medžiotojai pastebi, kad daugėjant lūšių, šios tampa vis įžūlesnės ir mažiau atsargios. Vis dažniau pastebimos šmirinėjančios aplink atokias sodybas ar tiesiog besiilsinčios ant miško keliukų.
Medžiotojai ir miškininkai šiuo metu turi ir kitų pareigų – kaip kasmet, vykdomas laukinių žvėrių monitoringas, stebint jų pėdsakus sniege. Tačiau tai nėra paprasta: monitoringas atliekamas tik esant tinkamoms oro sąlygoms.
„Turi būti šviežiai pasnigę. Pavyzdžiui, šiuo metu žvėrių pėdsakų skaičiavimas nevyksta, nes jau neįmanoma nustatyti pėdsakų šviežumo – kartais net sunku pasakyti, kokio gyvūno tie pėdsakai“, – sakė ilgametis medžiotojas ir miškininkas iš Biržų.
Pėdsakų skaičiavimas tęsis visą žiemą, o rezultatai greičiausiai paaiškės tik kovo mėnesio pabaigoje.
Žvėrių šėrimas turi būti atsakingas
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai, nuolat dirbdami miškuose ir stebėdami gyvūnų būklę, vertina situaciją kiekvienoje girininkijoje ir imasi reikalingų priemonių ten, kur maisto stygius kelia realią grėsmę.
Tačiau labai svarbu žinoti – laukinių gyvūnų šėrimas savavališkai, be žinių ir leidimų, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas gyvūnams gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią jų elgseną. Dėl šių priežasčių laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, vykdantiems veiklą pagal nustatytas taisykles.
M. Sindriūno nuotr.
M. Sindriūno nuotr.
M. Sindriūno nuotr.