Atsakymas vienareikšmis – vietų nėra
Šiuo metu O. Milienės senelių globos namuose gyvena 24 gyventojai, dirba 16 darbuotojų. Įstaiga išskirtinė tuo, kad veikia trijuose korpusuose, arba, kitaip tariant, per tris namus, esančius toje pačioje gatvėje. Viename name apgyvendinti vyriškiai, kitame – moterys, o per vidurį, buvusio amžinatilsį globos namų direktoriaus Liudviko Pleškio namuose, įsikūręs administracijos pastatas.
„Žmonės skambina, teiraujasi, ar galėtume priimti, bet, deja, atsakymas toks, kad vietų nėra, o plėsti vietų skaičiaus šiuo metu nenumatoma“, – teigė direktorė J. Baliūnienė.
„Pas mus tokia situacija, kad vieta atsilaisvina tik tuo atveju, jei kurį gyventoją pasiima Dievulis. Arba jei kuris nors pageidautų išeiti, nes netenkina sąlygos. Bet tokių nėra nė vieno – nuo pat įstaigos gyvavimo laikų. Nes mūsų gyventojai visapusiškai aprūpinti: ir higiena, ir vaistais, ir slauga, ir maistu, gaminamu vietoje – visada šviežiu… Patenkinti ir kiti poreikiai – saviraiška, įvairios veiklos, o ypač dėmesys ir bendravimas, nes didžioji dalis gyventojų vieniši, neturi artimųjų šalia – arba jų nėra, arba jie gyvena užsienyje“, – pridūrė D. Nindriūnaitė.
Skirtingos asmenybės
„Danutė yra mūsų varikliukas. Ji prigalvoja gyventojams pačių įvairiausių veiklų!“ – pritarė kiti kolegos.
„Globos namų gyventojų amžius labai įvairus. Jauniausiam – 42 metai, vyriausiam – 94. Darbas čia išties labai įdomus, nes visi yra skirtingos asmenybės, turinčios savus poreikius ir charakterius. Ir norai – skirtingi. Vieni mėgsta gėles, kiti – spalvinti mandalas, treti – skaityti knygas. Viena moteris dievina sodininkystę, tad jai įrengėme šiltnamį. Vieni gyventojai gali visiškai apsitarnauti patys, o kitiems sunku keltis iš lovos, tačiau mūsų siekiamybė tokia, kad kiekvieno poreikiai būtų maksimaliai patenkinti. Švenčiame gimtadienius, kalendorines šventes…“ – dėstė D. Nindriūnaitė.
Ne perauklėjimo įstaiga
Be išimčių visi gyventojai privalo laikytis nustatytos tvarkos.
„Taisyklės skirtos tam, kad visi globos namų gyventojai gyventų komfortiškai. Kad nebūtų taip, jog vienas gyvena taip, kaip jis nori, o kiti – kenčia. Todėl yra tam tikra tvarka, taisyklės, ir visi privalo jų laikytis. Konfliktų, aišku, pasitaiko, nes susirenka skirtingi žmonės, su savo gyvenimo būdu, o susigyventi ir padėti vieni kitiems reikia. Čia visko būna, kaip ir kiekvienuose namuose, tik namai didesni. Ypač skatiname savarankiškumą, tačiau reikia suprasti, kad nesame perauklėjimo įstaiga“, – teigė O. Milienės globos namų direktorė.
Naujas požiūris ir iššūkiai
J. Baliūnienė O. Milienės globos namų direktore tapo neseniai – prieš gerą mėnesį. Skelbiama, kad direktorę bendru sprendimu paskyrė globos namų steigėjai – Biržų katalikų parapijos klebonas Jonas Morkvėnas ir Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčios kunigė Sigita Veinzierl.
Naujoji direktorė pažymėjo, kad Vilniaus pedagoginiame universitete yra baigusi vokiečių filologijos bakalauro studijas ir Mykolo Romerio universitete įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį. J. Baliūnienė sakė esanti vietinė Nemunėlio Radviliškio gyventoja, o konkurse į įstaigos vadovės pareigas kandidatavo iš smalsumo.
„Esu kilusi iš Šiaulių, bet nuo 2012 metų su šeima gyvenu Nemunėlio Radviliškyje. Čia jaučiuosi sava“, – šypsojosi J. Baliūnienė.
Sava pašnekovė jaučiasi ir O. Milienės globos namuose. Už tai ji dėkojo šiltam ir draugiškam globos namų kolektyvui, kuris ją mielai priėmė.
„Jei atvirai, net neįsivaizdavau, kad laimėsiu. Juk buvo ir daugiau kandidatų – net devyni. Nežinau, kodėl pasirinko mane. Gal norėjo naujo požiūrio? Atėjau dirbti iš kitos srities, tad esu visiška naujokė, bet iššūkį priimu su malonumu. Dešimt metų dirbau AB „Siūlas“ marketingo vadybininke su Vokietijos rinka. Prieš tai trejus metus dirbau elektroninės prekybos srityje Kaune. Tačiau tikiu, kad viską išmoksiu ir perprasiu – žinoma, su darbuotojų pagalba“, – vylėsi J. Baliūnienė.
Reikli optimistė
Ar direktorė moka būti griežta? J. Baliūnienė patikslino – ji ne griežta vadovė, o tiesiog pamatuotai reikli.
„Mes visi puikiausiai žinome, pagal nustatytas pareigybes, ką kiekvienam iš mūsų reikia padaryti. Svarbiausia, kad į savo darbą nebūtų žiūrima atmestinai ir aplaidžiai. Aš esu toks žmogus, kad jeigu į kažką įsikibau, manęs nuo to neatpurtysi. Jeigu pasakiau pastabą ir kažkas kažko nepadaro, aš ateisiu ir vieną kartą, ir antrą, ir trečią, ir, jeigu reikės, net septintą, nes negaliu į tai numoti ranka. Esu pamatuotai reikli ir nereikalausiu to, ko nereikia, nes darbas turi būti padarytas. Bet nebus taip, kad iš vieno reikalausiu, o iš kito – ne. Jokiu būdu nenoriu nieko engti. Juk į šias pareigas neatėjau įgyvendinti savo asmeninių poreikių. Tiesiog yra higienos normos, socialinės normos, kurių ne aš išgalvojau ir patvirtinau“, – sakė J. Baliūnienė.
Ji pabrėžė, kad yra iš tų žmonių, kurie į darbą ir gyvenimą žiūri optimistiškai – su šypsena ir humoru, o bambančios jos nepamatysite.
„Esu komandos žmogus. Be komandos nieko nepadarysi. Taip pat nemėgstu jokių asmeniškumų – darbas yra darbas, nes visi čia susirinkome dėl to paties. Kol kas neturiu nė vieno priekaišto nė vienam darbuotojui – kiekvienas jų myli savo darbą“, – didžiavosi savo komanda vadovė.
Trūksta kineziterapeuto
Paklausta, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena jos vadovaujama įstaiga, J. Baliūnienė atsakė – pozityviomis.
„Žvelgiame į priekį“, – sako direktorė.
Anot jos, įstaigos administraciniame pastate šiuo metu vyksta remonto darbai. Suremontavus patalpas ruošiamasi teikti laikino atokvėpio paslaugą. Tikimasi, kad remonto darbus pavyks baigti šiemet.
„Turite suprasti, kad mes savomis jėgomis remontuojamės. Ką pasidarome, tą ir turime. Mes tuo ir skiriamės nuo kitų globos institucijų, nes esame kaip viena didelė šeima“, – mano J. Baliūnienė.
D. Nindriūnaitė prasitarė, kad įstaigai labai trūksta vietoje dirbančio kineziterapeuto. Šiuo metu, prireikus tokio specialisto, globos namų gyventojams paslaugos teikiamos Biržų ligoninėje, Geriatrijos dienos stacionare.
Mąsto realistiškai
J. Baliūnienė sako, kad reikia mąstyti realistiškai. „Planus reikia labai gerai pasverti – kiek tai realu. Galima prirašyti lapus vizijų, prisikurti oro pilių, bet jeigu nėra lėšų, tai kaip visa tai įgyvendinti? Visko iš karto padaryti taip pat neįmanoma“, – teigė J. Baliūnienė.
„Labai džiaugiamės sulaukę didelio dėmesio prieš Kalėdas. Kiekvienas gyventojas įvardijo savo norą, mes juos paskelbėme „Facebooke“, o sulaukėme daugybės geros širdies žmonių skambučių, norinčių padėti mūsų gyventojams. Ypač nustebino „Circle K“ Biržų skyriaus darbuotojai, padovanoję daugybę stalo žaidimų ir kryžiažodžių knygelių prenumeratą…“, – vardindama dėkojo D. Nindriūnaitė.
Remonto prašyte prašosi ir įstaigos renginių salė, kuri nuo pat įstaigos įsikūrimo dar nebuvo remontuota. Anot D. Nindriūnaitės, šiuo metu ieškomas statybų ir apdailos srityje nusimanantis žmogus, kuris galėtų preliminariai paskaičiuoti, kiek kainuotų sutvarkyti šias patalpas.
Kodėl lankėsi socdemai?
Tiesa, tuo pat metu, kai globos namuose lankėsi „Biržiečių žodžio“ korespondentai, čia kaip tik buvo atvykę į svečius Biržų skyriaus socialdemokratai. Paklausus, kokiu tikslu lankomasi globos namuose, socialdemokratė, tarybos narė Audronė Garšvaitė atsakė:
„Lankomės, nes įdomu, nes Trys Karaliai (buvo sausio 6-oji – aut. past.). Man, kaip buvusiai vicemerei, įdomu, kaip per tą laiką pasikeitė globos namai, o Simona Bindariūtė taip pat važiavo kartu, nes jai irgi labai įdomu“, – už visus atsakė politikė.
Tačiau įstaigos direktorei J. Baliūnienei socialdemokratams užsiminus apie minėtos salės remontą, šie atsakė, jog niekuo padėti negalintys, nes globos namai – privatūs.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.