Treniruojasi ant Širvėnos ledo
Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai džiaugiasi galėdami praktikuotis ne tik mokymų klasėje, bet ir realiomis sąlygomis – lediniame vandenyje ir ant ledo. Tokios pratybos padeda atnaujinti bei tobulinti gelbėjimo įgūdžius.
Prieš porą dienų mokymams buvo pasirinkta vieta – Širvėnos ežeras, ties pėsčiųjų tiltu. Ugniagesiai išsipjovė reikiamo dydžio eketę, kurioje treniravosi gelbėti skęstantįjį. Pratybose naudotos specialios gelbėjimo rogės, pritaikytos naudoti tiek žiemą, tiek vasarą. Prie jų tvirtinama ne trumpesnė nei 200 metrų ilgio virvė – tai leidžia operatyviai ir saugiai atlikti gelbėjimo darbus.
Plonas ledas ir pamokos
Ugniagesiai ir patys nustebo – vos pabandę nuo kranto užlipti ant ežerą dengiančio ledo, jie įlūžo. Eketę pamokai išpjauti taip pat nebuvo sunku, nes ledas – minkštas, porėtas ir neskaidrus.
Siekdama išvengti nelaimių žiemą, Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba visą šaltąjį sezoną rengia prevencinius reidus „Būk saugus ant ledo“. Jų metu pareigūnai gyventojams primena, kaip saugiai elgtis ant užšalusių vandens telkinių.
Ugniagesiai taip pat lankosi mokyklose, priima vaikų grupes ir mielai aiškina, kaip elgtis žiemą: kada ledas yra saugus, o kada ant jo lipti – griežtai nerekomenduojama.
Labai pavojinga
„Norime įspėti – nors ledas laikomas saugiu, kai jo storis siekia 7–10 centimetrų (žmonių grupėms – bent 12 centimetrų), tačiau dėl įšalusios augmenijos ar dumblo jis gali būti gerokai silpnesnis. Ledo danga ties įtekančiais upeliais, vietomis, kur yra srovių ar po sniegu, visada būna plonesnė“, – įspėjo Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Dainius Skorka.
Jis taip pat paaiškino, kodėl šiuo metu vis dar pavojinga lipti ant ledo: „Šiuo metu ant ledo susikaupęs nemažas sniego sluoksnis, kuris tarsi antklodė uždengia ledą ir trukdo jam tvirtėti. Skaidraus ledo storis kai kur tesiekia vos 2–3 centimetrus – tai pavojinga riba netgi vienam žmogui“.
Ką daryti įlūžus ledui?
Ugniagesiai primena: einant ledu būtina turėti ledo smeigus, kuriuos galima įsigyti žvejybos reikmenų parduotuvėse. Taip pat rekomenduojama dėvėti gelbėjimosi liemenę ir turėti virvę. Ant ledo nereikėtų eiti vienam.
„Jeigu vis dėlto įlūžote, svarbiausia – išlaikyti galvą virš vandens ir stengtis išlikti ramiam. Išlipti iš eketės reikėtų ta pačia kryptimi, iš kurios atėjote. Išlipus – nestokite, o nušliaužkite kuo toliau nuo eketės“, – pataria Dainius Skorka.
„Pamatę skęstantį žmogų, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112. Artindamiesi – šliaužkite, tačiau nepriartėkite prie pat eketės krašto. Skęstančiajam reikėtų ištiesti slidę, virvę ar kitą priemonę, kurios pagalba būtų galima jį ištraukti“, – primena jis.
Ugniagesiai pataria vengti vietų, kuriose teka srovė, auga vandens augalai – žolės, nendrės, meldai, taip pat ten, kur įšalę įvairūs daiktai: lentos, šakos, net medžiai. Ypač pavojingas – pilkas ar juodas ledas, po kuriuo matyti oro burbuliukai.
I. Butkevičiūtės nuotr.
Ž. Maniko nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
Ž. Maniko nuotr.