Teks dėtis šalmą, vilkėti specialią liemenę
Elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių – elektrinių dviračių ar vadinamųjų „elektrinių mašinyčių“ – gatvėse daugėja. Kartu daugėja ir eismo saugumo problemų.
Biržiečius, kaip ir kitų miestų gyventojus, neramina kai kurių paspirtukų vairuotojų elgesys kelyje. „Jie atsiranda tarsi iš niekur ir lekia nesidairydami – per sankryžas, suka kur nori ir kada nori. Vos tik nutirpsta sniegas ir pasirodo saulė – pasipila paspirtukininkai, tik spėk saugotis“, – piktinosi lengvąjį automobilį vairuojanti Biržų gyventoja.
Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo griežtesni reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams. Nepriklausomai nuo amžiaus ar važiavimo vietos, visi jie privalės dėvėti šalmą. Paspirtukuose privalo būti įrengti žibintai – baltas priekyje, raudonas gale, taip pat oranžiniai atšvaitai šonuose. Tamsiuoju paros metu vairuotojai turės dėvėti šviesą atspindinčias liemenes ar drabužius.
Nauji reikalavimai taikomi ir paspirtukų nuomos paslaugas teikiančioms įmonėms – jos turės užtikrinti galimybę kartu su transporto priemone išsinuomoti ir šalmą. Vairuotojams taip pat rekomenduojama dėvėti alkūnių ir kelių apsaugas.
Kilo neaiškumų
Elektrinį dviratį vairuojantis biržietis Remigijus Jozėnas sako, kad jam kilo neaiškumų.
„Kelių eismo taisyklių pakeitimuose minimos mikrojudumo priemonės – tai ne tik elektriniai paspirtukai, bet ir elektriniai dviračiai. Anksčiau buvo nurodyta, kad pilnamečiams vairuotojams šalmai nėra privalomi, tik rekomenduojami. Tai kaip bus dabar? Aš stengiuosi važinėti pagal taisykles – nesvarbu, kad mano dviratis elektrinis, vis tiek jų laikausi. Bet man neaišku. Mano galva, dviratininkai yra dviratininkai – nesvarbu, su kokiu dviračiu važiuoji“, – svarstė Remigijus.
Pirma taisyklės – paskui išaiškinimai
Apie pokyčius naujosiose Kelių eismo taisyklėse paprašėme pakomentuoti vairavimo mokyklos instruktorių ir ilgametį saugaus eismo ekspertą Vytautą Jušką.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad pas mus pirmiausia išleidžiami pakeitimai, o tik paskui pateikiami išaiškinimai, kaip realiai tas taisykles taikyti“, – pastebėjo V. Juška.
Specialistas sako pritariantis pokyčiams ir naujoms taisyklėms, kurių privalės laikytis elektrinių paspirtukų vairuotojai.
„Kelių eismo taisyklėse elektriniai paspirtukai priskiriami asmeninėms judumo priemonėms, o jų vairuotojams taikomos tam tikros taisyklės, panašios į dviratininkų. Šalmų dėvėjimas visą parą – sveikintinas sprendimas. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo galios ir greičio, jie gali būti prilyginami mopedams, o tai reiškia papildomus reikalavimus – tokius kaip vairuotojo pažymėjimas ar draudimas. Kalbu apie mikrojudumo priemones, kurios viršija 1 kilovatvalandės galią arba kurių greitis gali siekti daugiau nei 25 kilometrus per valandą“, – aiškino V. Juška.
Iki šiol važinėjo kaip norėjo
Kelių eismo taisyklių pokyčius teigiamai vertina ir medikai. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo vadovė Rūta Ramoškienė sako, kad tokie sprendimai jau seniai buvo būtini.
„Paspirtukininkų važinėjimą apskritai vertinu blogai. Juk elektriniai paspirtukai važiuoja gerokai greičiau nei paprasti dviračiai, o iki šiol nereikėjo nei šalmų, nei jokių aiškių taisyklių. Jie važinėjo kaip norėjo. Dviratininkams bent jau privaloma ranka parodyti, į kurią pusę ketina sukti, o paspirtukininkai vairuoja kaip šauna į galvą“, – pastebėjo R. Ramoškienė.
Pasak medikės, dar baisiau matyti, kai paspirtuku važiuoja du žmonės arba suaugęs vairuotojas priekyje savęs pasistatęs mažą vaiką.
Traumos – ne tik paspirtukininkų problema
Medikė pastebi, kad traumų patiria ne tik patys elektrinių paspirtukų vairuotojai, bet ir pėstieji, nuo jų nukentėję.
„Tikrai turime ne vieną skaudžią traumą – kaulų lūžiai, įvairios galvos traumos, o kiek dar jie sukelia avarinių situacijų… Pasitaiko atvejų, kai paspirtukininkai nutrenkia pėsčiuosius, o šie patiria rimtų sužalojimų. Pavyzdžiui, esame turėję atvejį, kai maisto išvežiotojas, važiuodamas elektriniu paspirtuku, nutrenkė šaligatviu ėjusią moterį – jai buvo sulaužytos abi kojos“, – pasakojo R. Ramoškienė.
Anot jos, skaudžių atvejų pasitaiko ir tarp pačių paspirtukų vairuotojų. Vienas iš įsimintiniausių – kai jauna mergina, nukritusi nuo paspirtuko, neteko visų priekinių dantų.
„Galėčiau papasakoti ir daugiau tokių istorijų – tai mūsų, medikų, kasdienybė. Ypač šiltuoju metų laiku“, – kalbėjo Panevėžio GMP filialo vadovė.
Lūžta kaulai, skyla galvos
R. Ramoškienė patvirtino, kad daugiausia pagalbos pranešimų medikai sulaukia būtent tada, kai incidentuose dalyvauja elektrinių paspirtukų vairuotojai – ne įprastų dviračių naudotojai.
„Dviratininkų traumos yra kitokios. Taip, pasitaiko, kad žmonės krenta nuo dviračių, bet dažniausiai jų sužalojimai – nubrozdinimai, dėl kurių medikų net nekviečiama. Žmogus atsistoja, vėl sėda ant dviračio ir nuvažiuoja. Su paspirtukais – kitas reikalas. Traumos kur kas rimtesnės: kaulų lūžiai, praskeltos galvos, įvairūs sumušimai. Tikiuosi, kad pasikeitus Kelių eismo taisyklėms tokių atvejų bent šiek tiek sumažės“, – vylėsi R. Ramoškienė.
Požiūris užsienyje: taisyklės – savaime suprantamas dalykas
Sužinojusi apie naujoves Lietuvoje, šiuo metu Norvegijoje gyvenanti biržietė Inga pasidžiaugė, kad ir mūsų šalyje pagaliau priimamos adekvačios taisyklės.
„Čia, Norvegijoje, ar važiuoji dviračiu, ar paspirtuku – visi dėvi šalmus. Ir manau, kad tai labai gerai. Lietuvoje mano vaikas turbūt nė nenorėtų dėtis šalmo, o čia tokia tvarka, kad niekam net nekiltų klausimas, ar vaikui reikia šalmo važiuojant dviračiu. Be to, su elektriniu paspirtuku jaunesniems nei 12 metų vaikams apskritai draudžiama važiuoti“, – pasakojo Inga.
Airijoje gyvenantis biržietis Virginijus sakė, kad pats elektriniu paspirtuku nesinaudoja, vairuoja automobilį, tačiau paspirtukininkų elgesį vertina kritiškai.
„Kadangi pats nesinaudoju paspirtuku, tomis taisyklėmis nelabai domėjausi. Galiu tik pasakyti viena – laksto tie paspirtukininkai be šalmų visur ir visaip. Labai neatsakingai“, – pastebėjo Virginijus.
Griežtų sprendimų dėl elektrinių paspirtukų yra ėmusis ir ne viena Europos sostinė. Prieš trejus metus jų visiškai atsisakė Paryžius. Šį žingsnį Prancūzijos sostinei teko žengti dėl augančio eismo įvykių skaičiaus ir nepavykus pažaboti pavojingo paspirtukininkų elgesio.
DI pagalba sukurta nuotrauka
I. Butkevičiūtės nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.