Nebus viskas nemokama?
UAB „Biržų šeimos gydytojų centras“ vadovė Rasa Jakienė sako, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigų šis sprendimas uždrausti priemokas neturėtų paliesti.
„Aš netikiu, kad priemokų išvis nebeliks. Nes tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose tų priemokų yra. Nemanau, kad ir dabar viskas bus nemokama. Tie tyrimai, kurie buvo mokami, tokie ir liks – ypač tie, kurie neįeina į šeimos gydytojo normą. O pas mus kitokių paslaugų nei viešosiose įstaigose taip pat nėra. Pokyčiai turėtų labiau paliesti antrinį lygį – lankantis pas gydytojus specialistus, kardiologus, endokrinologus ir t. t.“, – teigė R. Jakienė.
Negydytų neliks
Privatų LOR kabinetą Biržuose turinti gydytoja otorinolaringologė Laimutė Jakubėnienė sako, kad didelių pokyčių nemato.
„Nemanau, kad čia įvyko kas nors ypatingo – tik labai daug triukšmo. Aš turiu sutartį su Valstybine ligonių kasa, ir kvotų ribose pas mane pacientai gydomi nemokamai, jei ateina su šeimos gydytojo siuntimu. Visa kita, kaip buvo, taip ir liks. Aš neatlieku brangių tyrimų, todėl nėra poreikio imti papildomų priemokų. Nėra ir tokių didelių eilių, kad pacientams tektų ilgai laukti ar norint patekti greičiau reikėtų mokėti papildomai. Taip nėra. Ir nė vienas žmogus nebuvo ir nebus paliktas gatvėje negydytas“, – teigė gydytoja.
Moka antrą kartą
Pasak Biržų poliklinikos direktoriaus Luko Kalninio, įtvirtinti pokyčiai poliklinikos ir jos pacientų neturėtų paliesti.
„Mes priemokų neimdavome, išskyrus papildomus tyrimus, kurie nepriklauso pagal šeimos gydytojo normą. Didesnius pakitimus galbūt pajus privačių gydymo įstaigų pacientai. Šios įstaigos, piktnaudžiaudamos, iš pacientų imdavo priemokas už tai, už ką jau gaudavo pinigus iš valstybės Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Pavyzdžiui, atvyksta žmogus specialisto konsultacijai, jam priskaičiuojami papildomi tyrimai, už kuriuos valstybė jau sumoka. Arba koks nors brangus paruošimas, vienkartiniai drabužiai tam tikriems tyrimams ir panašiai. Šioje vietoje, manau, ir toliau gali išlikti tam tikras apgaudinėjimas – viskas priklausys nuo to, kiek žmonės bus susipažinę su šiomis tvarkomis“, – aiškino L. Kalninis.
Privatininkai neprapuls?
Anot L. Kalninio, didžiausia problema ta, kad privačios gydymo įstaigos, gaunančios dvigubą finansavimą, gali mokėti didesnius atlyginimus personalui, todėl valstybinėms gydymo įstaigoms tampa labai sudėtinga konkuruoti pritraukiant specialistus.
„Manau, kad Seimo priimti pokyčiai lems lygiavertiškesnę konkurenciją ir padės pritraukti daugiau specialistų dirbti į viešąjį sektorių“, – tikisi Biržų poliklinikos direktorius.
Pašnekovas teigė netikintis ir nuogąstavimais, esą privačios gydymo įstaigos yra spaudžiamos link žlugimo. Jo teigimu, privatininkai, dirbantys komerciniu principu, savęs tikrai nenuskriaus ir ras būdų, kaip padidinti pelnus.
Valstybinio sektoriaus stiprinimas
Seimas pritarė – nuo kitų metų gegužės gydymo įstaigos nebegalės reikalauti papildomo mokesčio už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teigiama, kad jei pacientas turės šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją specialistą, o paslaugą teikianti įstaiga bus sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa, gydymas turės būti suteiktas nemokamai – nesvarbu, ar įstaiga privati, ar valstybinė.
Kartu pataisomis numatyta, kad tam tikrais atvejais pacientas galės prašyti brangesnių priemonių, nei apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jei pacientas norėtų gauti mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas, jis turėtų tai patvirtinti raštu. Pacientams taip pat paliekama galimybė pagal patvirtintą medicininių priemonių sąrašą pasirinkti tam tikras priemones. Jei paciento pageidavimu būtų naudojama brangesnė priemonė, nei kompensuojama valstybės, jis turėtų sumokėti kainų skirtumą.
Asociatyvi nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.