Prašo padėti
Dažnas biržietis pažįsta miesto centro gatvėmis lėtai vaikštinėjantį ir elgetaujantį Romą. „Aš labai maloniai paprašau pinigų, nevagiu. Žmonės gi mane pažįsta, tiesą sakau“, – ranką prie širdies pridėjęs sako jis.
Prieš prašydamas centų ar „euriuko“, Romas teigia visuomet pasisveikinantis su gatvės praeiviais, moterims visada pasakantis komplimentą, ir tik tada, ištiesęs ranką, ištaria: „Padėk“.
Paklausus, kam skirta surenkama pagalba, Romas iš pradžių aiškina neturintis ko valgyti. Tačiau pasiūlius pagalbą ne pinigais, o maisto produktais, jų atsisako. Galiausiai pats prisipažįsta turintis priklausomybę alkoholiui.
„Na, noriu atsigaivinti, man labai reikia atsigaivinti. Septyneri metai, kaip gyvenu vienas. Žmona mirė… Va, matote, ašaras braukiu“, – sako jis.
Kodėl neina dirbti?
Kai kurie praeiviai tiesiai šviesiai išrėžia, kad smerkia tokį žalingą prašinėtojo įprotį ir dar pažeria Romui kritikos, kad šis neina dirbti kaip visi. Tačiau elgetautojas nepasimeta ir atšauna: „Negaliu dirbti, turiu neįgalumą“, – ir toliau graudžiu balsu prašo piniginės aukos, tardamas: „Na gi padėk, labai prašau“. Po tokių žodžių vieni pagaili Romo ir duoda pinigų, o kiti – ranka numoję nueina tolyn.
„Aš turiu kur gyventi, turiu socialinį būstą ir pašalpą gaunu. Bet mano pašalpą tvarko socialinė darbuotoja. Ji sumoka iš mano pašalpos už elektrą ir kitus mokesčius, nuperka valgyti, o atsigaivinimui nebelieka“, – pasakojo Romas.
Ar aukotų?
Tokių „euriukų“ prašinėtojų, be Romo, Biržuose yra ir daugiau. Paklausėme gatvėje sutiktų biržiečių, ar jie aukotų pinigų viešoje vietoje išmaldos prašantiems.
„Jeigu paaukotus pinigus žmogus pragers ir prauliavos – jokiu būdu, ne. Apskritai esu prieš aukojimą pinigais, nes prašantysis gali sakyti, kad reikia vienam, o panaudot – kitam. Jei žmogui bėda su sveikata, reikia vaistų, bet neturi iš ko nusipirkti – nueičiau kartu į vaistinę ir nupirkčiau. Esu taip padėjusi vienai močiutei“, – sako biržietė Danutė.
„Alkoholizmas yra baisi liga. Žmogui reikia ne eurą duoti, o siūlyti gydytis“, – mano biržietis Stasys.
„Aš tiesiog einu ir praeinu. Nepatinka man. Ypač kai tokie asmenys lenda į vaikų žaidimų aikšteles“, – teigė biržietė Ona.
„Ne, neaukoju ir neaukosiu. Nes tai absurdiška. Prašinėtojų atsirado daugiau kartu su nemokamais autobusais. Privažiuoja iš kaimų į Biržus ir gatvėse prašinėja pinigų. Niekam ne paslaptis, kad nemažai elgetauti atvažiuoja iš Vabalninko. Prisirenka pinigų, prisigeria ir girti grįžta namo. Čia jų toks biznis – verslo planas“, – kalbėjo viena savo vardo atskleisti nesutikusi biržietė.
Tačiau, panašu, biržiečiai – vis tik geros širdies žmonės. Jei niekas prašantiems neaukotų, jie juk neitų prašyti gatvėse. Ar ne taip?
Girtauja ir šiukšlina
Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė sako, kad elgetavimo apraiškos labiau paplitusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Čia, Biržuose, galima sakyti, yra tik vienetiniai atvejai – tokių asmenų nėra daug, ir visi jie mums žinomi. Didžioji jų dalis – daugelį metų niekur nedirbantys, turintys žalingų įpročių, gyvenantys socialiniuose būstuose arba juos jau praradę“, – komentavo seniūnė.
Ne darbui sutverti
Blogai, anot seniūnės, ne tik tai, kad šie asmenys nenori keisti savo gyvenimo būdo. „Didelė problema, kad ten, kur jie girtauja, lieka netvarka. Jų girtavimo vietos virsta mažais šiukšlynais, skudurynais. Tokie asmenys labai pamėgę ir viešuosius tualetus – vartoja alkoholį, rūko, užmiega, praktiškai apsigyvena. Tualetus prižiūrintis rangovas nuolat skundžiasi, kad jie smarkiai apšnerkšti, o juose švarą palaikantys darbuotojai nuolat randa tuos pačius asmenis. Gali drausminti kiek nori – jie gyvena šia diena“, – teigė seniūnė.
Kai kurie iš jų, kaip ir straipsnyje minėtasis Romas, tokie drąsūs, kad nesigėdija paprašyti „euriuko“ net pačios seniūnės. K. Undzėnienė sako: „Labai gaila, kad tokių asmenų paprašius atlikti kokį nesunkų darbelį, pavyzdžiui, nukasti šaligatvio atkarpą, jie atsako, jog darbui nesutverti. Ir tai liūdniausia – pinigų jie nori gauti už dyką“.
Ar elgetauti – draudžiama?
Ar elgetauti viešoje vietoje draudžiama, pasiteiravome policijos atstovų.
Kaip teigė Odeta Jukniūtė, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja, pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar Biržų rajono savivaldybė savo tvarkose yra numačiusi tokių situacijų reguliavimą. „Draudimus arba leidimus sprendžia savivaldybės“, – teigė O. Jukniūtė.
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Sabas patvirtino, kad Biržų rajono savivaldybėje elgetauti nėra uždrausta.
„Elgetaujančio teisė – paprašyti, praeivio teisė – duoti arba ne. Visai kas kita, jei asmuo prašo pinigų būdamas neblaivus. Girtas asmuo viešoje vietoje – jau savaime administracinis nusižengimas, dėl kurio reikėtų kreiptis į policiją. Savivaldybė neturi tokių funkcijų, kad galėtų žmogų sulaikyti, nustatyti jo neblaivumą ar laikyti atitinkamose patalpose, kol išsiblaivys“, – aiškino R. Sabas.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.