Politikos žinovai vienas paskui kitą tvirtina, kad pasaulio politiniai reikalai – sudėtingi. Tokios pat mintys kirba ir mažai politiką išmanančių žmonių galvose. Kitaip galvoti neišeina, nes vyksta karai, konfliktai ir kiti negeri dalykai. Kasdien skaičiuojamos žmonių aukos.
Maldos
Susikrimtę tikintieji meldžia Dievo malonės. Netikintieji, jog viskas vyksta su Aukščiausiojo žinia, irgi apimti baimių. Tad visų širdys pilnos nerimo. O kitaip?!
Apskritai, juk nežinai, koks išauš rytojus. Tačiau pasiduoti panikai ir baimėms nevalia. Žmonių sielų žinovai sako, jog net sunkią valandą reikia nenukabinti nosies. Reikia bandyti džiaugsmais nuvaikyti visokius liūdesius. Juk gyvenimo žavesys susideda iš mažų džiaugsmų ir malonumų.
ŽAIDIMAI PAKELIA ŪPĄ
Yra posakis, jog visuomenei reikia duonos ir žaidimų. Šis posakis siejamas su senovės Roma. Pasakojama, jog anais laikais Roma buvo didi, klestėjo. Turėjo daug žemių ir turtų. Tačiau didėjo nelygybė, buvo gaji korupcija. Tai pykdė žmones. Todėl valdantieji, norėdami užsitikrinti visuomenės paramą, griebėsi duonos ir žaidimų politikos. Net nemokamai dalino duoną. Organizavo gladiatorių kautynes, lenktynes, kitus pramoginius renginius.
– Ir dabar visos valdžios daro tą patį. Bando visiems pagerinti gyvenimus, šelpia vargstančius, organizuoja nemokamas šventes, koncertus, – atsiliepė bičiulis Stasys. Ir priėjo prie išvados: – Nieko naujo po šia Saule. Dviratis jau seniai išrastas ir jo išradinėti nebereikia. Net ir elektrinis dviratis, kurio pedalų minti nereikia, yra tas pats, seniai išrastas dviratis.
Nuo senovės laikų pažengėme tiek, kad dabar aukštesni žmonių poreikiai, įvairesnės, nei senovės Romos gladiatorių kovos, šių dienų pramogos.
PILNAS ETERIS VILIONIŲ
Valdžios pagal išgales ir sugebėjimus bando įtikti visuomenei. Neatsilieka verslininkai, prekybininkai, loterijų organizatoriai, žiniasklaida.
– Kaip nė vienais metais šiemet užderėjo žaidimų televizijose ir radijuose. Suprantama, žiniasklaidai reikia reitingų, kad gautų daugiau reklamos ir išsilaikytų. Tačiau tuo pačiu daro gerą darbą – atitraukia mus nuo niūrių minčių, – pastebėjo Stasys. Ir vardijo naujus žaidimus. Priminė, jog vasarą per vieną radiją medžiojome žodį. Dabar per televizijas spėliojame kainas, bandome spėti ir atspėti, ką vienu ar kitu klausimu pasakė apklausos dalyviai. Aiškinamės varžytuvėse, kas labiau myli Lietuvą. Ir toliau neduoda nuobodžiauti auksinio proto, tūkstantmečio vaikų, kiti jau žinomi žaidimai.
Taip savitai neva atitolinami gal net karo reikalai. Iš vienos pusės tai nėra gerai. Iš kitos pusės – nėra ir labai blogai. Juk ir apkasuose kariai, žiūrėdami mirčiai į akis juokauja, suka galvas ir gudrauja, kaip daugiau nužudyti priešų. Toks gyvenimas.
KARO REIKALAI
Karas Ukrainoje, parodė, jog keičiasi kariavimo būdai. Bepiločiai orlaiviai ima viršų prieš tankus, pabūklus, net raketas.
– Ko gero ateis toks laikas, kai fronto linijoje dronai kariaus prieš dronus. Juos valdys toliau nuo fronto atsitraukę abiejų kariaujančių pusių kariai, – svarstė Stasys. Jo manymu, apskritai, visos taktikos ir strategijos gali persikelti į kibernetinę erdvę. Dronai, toliašaudė artilerija, šarvuotos mašinos gali būti perduotos valdyti dirbtiniam protui. Juk tas protas daugeliu atveju daug greitesnis už žmogaus mintis. Tad dirbtinis intelektas apskritai gali už mus atlikti visus sprendimus.
O ką mes tada veiksime? Tam mūsų sukurtam protui ar intelektui gaminsime skraidykles, šarvuotus robotus ginklanešius, šaudmenis? Tapsime darbininkais, aptarnaujančiais tą dirbtinį intelektą? Tas intelektas lyg ir nežino nuovargio. Tad jis mus čaižys botagu, kad kuo daugiau sukurtume jam reikalingų daiktų?
– Nesibaimink! Štai dabartinė premjerė kuo rimčiausiai žada keturių darbo dienų savaitę. Laikas pradėti galvoti, ką veiksime, kai tris dienas per savaitę nereikės eiti į darbą, – svarstė Stasys. Ir apsidžiaugė: – Mudviem pensininkams galvoti nereikės. Turime nebe pirmi metai savus užsiėmimus. Iš jų mėgstamiausias – akcijų ir nuolaidų parduotuvėse medžioklė. Irgi žaidimas, kone kaip senovės Romoje. Baugu, kad darbo žmonėms davus daugiau poilsio, mūsų pensijos gali nespėti su infliacija didėti.
Nereikia spėlioti, kas bus, jeigu bus. Kas nors tikrai bus. Svarbu, kad tik baisesnio nei dabar baisaus karo nesulauktume.
KARO ĮDOMYBĖS
Šių dienų karuose pastebime įdomių dalykų. Ypač, kai karyboje nepavyksta žengti koja kojon su pažanga. Štai į Lenkiją atskridusius nebrangius rusiškus dronus prisiėjo numušinėti milijonus kainuojančiomis raketomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastebėjo, kad Ukrainoje lankantis JAV pasiuntiniui generolui Keitui Kelogui, rusai Kijevo nebombarduoja. Tad Zelenskis pajuokavo, jog JAV pasiuntinys yra ne prastesnė oro gynybos priemone nei „Patriot“. Todėl pasiūlė svečiui suteikti Ukrainos pilietybę ir būstą. Žaismingi nutikimai! Jie praskaidrina nuotaiką, kai sprendžiamas Ukrainos ir gal net visos Europos likimas. Generolas Kelogas svarbus. Bet dar svarbesnis jo šeimininkas Donaldas Trampas. Juk visas pasaulis išsižiojęs laukia, ką pasakys ar padarys galingiausios pasaulio valstybės svarbiausias žmogus.
– Aš nusprendžiau savo nuomonės apie poną Trampą viešai nebesakyti. Apie jį juk galima sakyti tik gerai arba nieko, – mįslingai ir diplomatiškai pareiškė Stasys.
Panašu, kad sveika ne visur savo trigrašį nuolat kaišioti. Tada lieka daugiau vietos kitiems pasireikšti.