Mes visą gyvenimą ko nors laukiame. Maži būdami norime greičiau užaugti. Skubiname laiką. Užaugę norime kuo greičiau tapti savarankiškais. Tėvais tapę ir savais keliais vaikus išleidę, laukiame jų į svečius atvykstant. Kol dirbame, atlyginimų laukiame. Kai pavargstame ir išeiname į pensijas, laukiame orių pensijų... Laukiame švenčių, gerų orų, prekybos akcijų, sėkmės loterijoje... Daug ko laukiame. Gal tik mirties nelaukiame. Nes žinome, kad ji ir nelaukta ateis.
GALYBIŲ SUSITIKIMAI
Pasaulis užgniaužęs kvapą laukė JAV prezidento Donaldo ir Rusijos prezidento Vladimiro susitikimo. Skuboto ir netikėto. Mat Donaldui Rusijai sankcijomis pagrasinus, Vladimiras į svečius pasiprašė. Sutarė vyrai susitikti. Ir susitiko Aliaskoje. Demokratiškai išrinktos valstybės vadovas ir svetimos šalies užpuolikas. Šiurpas ėjo, kai šiedu vyrai vos ne už rankų susikabinę raudonu kilimu ėjo. Vienas į kitą draugiškai žiūrėjo. Ir neaišku, kas iš to susitikimo išėjo?
– Aišku, kaip dieną, kad vienas kitam kažką pažadėjo. Juk abu sako, jog susitikimu patenkinti. Tik nepasako, kokie dalykai juos patenkino, – nuomonę apie svarbių pasaulio vyrų susitikimą pasakė bičiulis Stasys. Ir baiminosi: – Baisu, kad nepasikartotų istorija, kai 1939 metų rugpjūtį slaptu Molotovo – Ribentropo protokolu Lietuva buvo atiduota Sovietų Sąjungai.
Gal tokia nelaimė neištiks Ukrainos? Lauksime, ką šios savaitės pirmadienį Vašingtone sužinos Ukrainos prezidentas Volodymyras. Jis į JAV nuvyko ne vienas, o su solidžia Europos lyderių palyda.
BURIAMA NAUJA KOALICIJA
Laukiame, kaip baigsis ir valdžios dalybos mūsų padangėje. Socialdemokratų premjerui Gintautui susipainiojus tarp politikos bei verslo ir pasitraukus iš posto, jo vietą ketina užimti energinga ir žavinga ponia Inga. Maža to, keičiasi ir valdančiųjų koalicija. Vietoje Sauliaus demokratų į koaliciją socialdemokratai kviečia valstiečius. Koalicijoje lieka Remigijaus aušriečiai, su kuriais nenorėjo toliau darbuotis Sauliaus demokratai. Nenorėjo, tad ir neteks. Saulius ne tik Seimo pirmininko posto bet ir partijos deleguotų ministrų portfelių neteks.
– Man atrodo, jog ponas Saulius tokio socialdemokratų sprendimo nesitikėjo. Kelis kartus pareiškė, kad nenori būti koalicijoje su Remigijaus partija. Gal tikėjosi, kad ne demokratai, o aušriečiai bus iš koalicijos patraukti. Tad Saulius prisišnekėjo, o Remigijus tuo pat metu išmintingai patylėjo ir valdžioje liko, – šalies padangės politinius pokyčius savitai apibūdino Stasys.
Įdomu. Sulaukėme, ko nesitikėjome sulaukti. Kas galėjo pagalvoti, kad vos po devynių mėnesių po Seimo rinkimų turėsime tokias permainas? Ir neaišku ką jos atneš – stabilumą ar dar didesnę sumaištį?
ORŲ PERMAINOS
Pavasarį laukėme geros vasaros. Vasara nuvylė, nes per daug vandens pripylė. Susijaukė orai, tad nebežinai ko laukti kitą dieną: saulės ar lietaus?
– Gali būti, kad mes patys pasiklydome tarp norų. Įsibaiminę ankstesnių metų sausros, šiemet meldėme agurkams daugiau drėgmės. Ir gavome. Gamta ir eina iš proto, nes nebežino, kaip mums įtikti, – svarstė Stasys. Jo manymu, visose gyvenimo srityse ta pati pasaka: mūsų lūkesčiai dažnai prasilenkia su tikrove. Norime, kad viskas būtų geriau, o išeina kaip išeina. Todėl nei politikai, nei orai mums neįtiko ir neįtinka.
Gali būti, jog bičiulis teisus. Norime, kad atskristų kepti karveliai, o sulaukiame tik pašaipaus varnų kranksėjimo medžių viršūnėse. Gauname ne tai, ko norime, o tai, ko esame nusipelnę?