Dažnai pasigirsta nuomonių, kad vaikai šiais laikais nieko nenori, niekuo nesidomi... Ar iš tiesų taip yra, kalbėjomės su „Pėdsekių“ klubo entuziastais, kurie jau devintus metus renkasi ne tik pabendrauti, užsiimti įvairiomis veiklomis, bet ir kartu pakeliauti. „Mums čia patinka, nes gera atmosfera, galime būti savimi. Kiekvienas jaučiamės svarbus ir išgirstas“,- sakė klubo nariai.
Kelionė viena – įspūdžiai skirtingi
Paprašėme vaikų pasidalinti savo patirtimi, kaip jiems sekasi draugauti, kartu keliauti ir nesusipykti? „Pėdsekių“ klubo nariai pasakojo apie kelionę į Lenkiją, kuri ilgam įsiminė. Jaunuoliams patiko ekskursija ir tikisi, kad jų istorijos įkvėps kitus labiau domėtis įdomiais dalykais ir nebijos keliauti.
Paskutinę vasaros atostogų savaitę būrys gerai nusiteikusių vasarotojų keliavo į Lenkiją. Įdomiausia, kad kiekvienam iš vaikų įsiminė skirtingi dalykai, bet jų vadovė Kristina Pikūnė sako, kad tai visiškai normalu – juk vaikai skirtingi!
Klubo narė Emilija sakė, kad jai labiausiai patiko poilsis prie ežero, kurio pavadinimo, deja, ji nepamena. „Ežeras tokios, ryškiai mėlynos, spalvos, atrodė labai įspūdingai“,- sakė „Pėdsekių“ klubo narė. Jai pritarė ir kiti, mintimis grįžę į tą karštą vasaros dieną. Danielei labiausiai patiko traukiniu važiuoti į Krokuvą – aplankytos įspūdingosios Veličkų druskų kasyklos, Vavelio pilis, senamiestis…
Timotiejus, pritardamas Danielei, dalinosi įspūdžiais, kad ir jam labai patiko ekskursijos, nes galėjo aplankyti įdomias vietas. Ar tikrai penkiolikmečiams patinka ekskursijos, o gal įdomiau būti namuose prie kompiuterio? „Mums patinka keliauti. Jei gidas įdomiai pasakoja, pamini įdomių faktų, papasakoja istorijų, tai labai patinka“.
Reikia įdomių pasakojimų
Vaikai pastebėjo, kad „Pėdsekių“ klubo organizuojamos ekskursijos yra įdomesnės nei tos, kurias rengia mokyklos. „Ekskursijų metu minimos tik datos, kurių labai nuobodu klausytis ir jų tiesiog nebeprisimeni iškart, kai išeini iš lankomo objekto“,- skirtumus vardijo „Pėdsekių“ klubo nariai.
Dovydas sakė, kad lankantis Lenkijoje, Veličkų druskų kasyklose jam didžiausią įspūdį padarė salės. Lėjai taip pat labai patiko apsilankymas šioje druskų kasykloje.
Vaikai ir jų vadovė Kristina juokėsi, kad labai greitai praėjo noras ragauti druskos kasyklų sienas, nes požeminiuose tuneliuose net oras, kuriuo kvėpuoji, sūrus. „Mane vaikai netgi bandė apgauti, pasiūlę paragauti vandens iš vieno, olose tekančio, šaltinio. O paskui visiems buvo labai juokinga, kad vadovė paragavo to, neįtikėtinai sūraus, vandens“,- sakė K. Pikūnė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/