„Kad ir kaip myliu savo karvutes, teks jas parduoti“,- atsiduso Meilūnų kaimo ūkininkė Sandra Bieliauskienė. Pasak jos, daug metų pieninių veislių galvijus laikė, bet taip blogai, kaip dabar, dar niekad nėra buvę.
Nuleido rankas
Anot S. Bieliauskienės, su penkiomis ūkyje laikomomis džersių veislės mišrūnėmis ji atsisveikinti planuoja šį rudenį. „Per vasarą palaikysiu, bet daugiau tai jau – ne, ne, ne…“- rankas kryžiuoja moteris.
Ji svarsto, gal savo reikmėms pasilikti vienintelę karvutę, vardu Tapkė, duodančią riebų ir baltymingą pieną, iš kurio galėtų pasigamini skanų sūrį prie kavos.
Priežastis, kodėl nusprendė atsisakyti pieno ūkio, pasak pašnekovės, elementari – neapsimoka veltui dirbti. „Už pieną, mums, smulkiesiems, moka tik kiškio ašaras – 18 centų už kilogramą. Žinant, kokias išlaidas tenka patirti – ir pašarus ruošiant, ir techniką samdant, ir pašarų priedus, vaistus perkant ir visa kita… viskas iš idėjos. Pavyzdžiui, kur matyta, kad už parduotą veršelį mokėtų 116 eurų, nors 20 eurų kainavo karvės sėklinimas, 20 – vadinamieji ženklinimo „auskarai“… Apsiveršiavusiai karvei reikia įvairių papildų, kad atsigautų… Tai, duokdie, kad 50 eurų liktų. Savo darbą, sugaištą laiką, paaukotą sveikatą dėl ūkelio, jeigu įskaičiuotum, tai… Geriau neskaičiuoti“,- emocingai kalbėjo ūkininkė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/