Antrus metus birželio mėnesį Vabalninko seniūnijoje, Šukionių kaime, Virginijaus ir Ritos Bieliakų ūkyje prisimenamos autentiškos šieno grėbimo ir žaginiavimo tradicijos. „Nė vienas žemės ūkio darbas nėra taip gražiai apdainuotas lietuvių dainose, kaip šienapjūtė“, – sakė Šukionių bendruomenės centro pirmininkė Rita Bieliakienė.
Gėlėtos suknelės, šiaudinės skrybėlės…
Moterys, pasipuošusios gėlėtomis suknelėmis, galvas apsirišusios skarelėmis, o vyrai, pasidabinę šiaudinėmis skrybėlėmis, ūkio šeimininkas Virginijus Bieliakas – dar ir baltais drobiniais marškiniais, gautais dovanų iš tetos – grėbė šieną mediniais grėbliais ir krovė jį ant sutverto žaginio.
R. Bieliakienė sakė, kad mintis atgaivinti jau primirštą tradiciją – šieno grėbimą mediniais grėbliais ir žaginiavimą – gimė jos vyrui. „Jam į galvą šauna daug kūrybingų minčių“,- patikino pašnekovė. Svarbi detalė – visi talkininkai turėjo būti tinkamai apsirengę, įrankiai taip pat turėjo būti senoviniai ir būtina gera nuotaika.
Tampa tradicija
„Kalbėdami su Biržų žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirbančiomis moterimis nusprendėme, kad būtų gražu suorganizuoti tokį susiėjimą, kad visiems būtų smagu. Tik nežinojau, kaip jį pavadinti – tai nėra šventė, nes ne masinis renginys. Jeigu minia žmonių susirinktų, tai jau būtų nebe tai…“ – sakė Virginijus Bieliakas.
Ūkininkas pastebėjo, kad po šieno grėbimo darbų visi dalyviai įsiamžina fotografijose. Kadangi pernai visiems renginys labai patiko, tai nuspręsta šiemet pakartoti. Ar tai taps tradicija? Ponas Virginijus sakė dar negalintis patvirtinti. „Matysime“,- šypsodamasis tarstelėjo.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com