Beieškant rašinio herojaus, netoli Pučiakalnės gyvenančio Roberto Rumpio, vos nepasiklydau. Robertas gyvena kone miško viduryje ir jam pačiam toks gyvenimo būdas labai patinka. „O ką toje gyvenvietėje veikti? Su kaimynais rūromis badytis? Ne, ne man...“
Pienių kiemas ir armonika
Roberto namas medinis, didžiulis, lyg koks daugiabutis. Pamanytum, kad čia gyvena mažų mažiausiai šešios šeimos. „Aaaa, ne neee, tik aš ir va, Marytė. Mes dviese čia gyvename, – iš lėto ir truputį latviuodamas ima aiškinti didžiulio namo šeimininkas. – Ot, anksčiau, tai čia daug mūsų gyveno, nes buvo Miškų ūkis ir kontora…“
Žvilgsnis aprėpia neapsakomai erdvų ir didelį kiemą, kuriame nuo pienių geltonuoja pieva. Žmona Marytė truputį nepatenkinta, kad pievelės vyras nenupjauna, todėl juokaudama paaiškina – gi Robertas ganosi po pievą.
„Kol žydi pienės, pievelės nepjausiu“, – patvirtina vyras. Ir čia pat praveda paskaitą apie tai, kiek per dieną reikia suvalgyti pienių ir kokia iš to nauda. Išsiaiškinę apie pienes, abu sutuoktiniai vedasi į namo vidų. Koridoriuje pasitinka prie sienų išrikiuoti didžiuliai tapyti paveikslai su multiplikacinio filmo „Na, palauk“ herojais. Pasirodo, šių paveikslų autorius yra taip pat Robertas. Į vieną iš jų atkreipia dėmesį sakydamas: „A vot čia – aš su armonika (rodo į vilką, laikantį armoniką) ir Pilkauskas Audronis (rodo į zuikį mušantį būgnus)“. Ant būgno išraitytas užrašas „Santaka“. Tokiu būdu miško žiniuonis ir dailininkas įamžino mažutę dalį kaimo kapelos „Santaka“ dalyvių, kurioje nemažai metų Robertas groja armonika.
Į liaudiškos muzikos kapelą „Santaka“ jį atvedė įdomus susitikimas su tuometine kapelos vadove Rima Šeškiene. „Kartą sėdžiu prie seniūnijos. Prieina Šeškienė ir sako: ateik, Robertai, pas mus groti, man tavo grojimo stilius labai patinka, – šypsodamasis pasakoja Robertas. – Taip per tą stilių ir atsiradau kapeloje…“
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com